, dėl to kiekvieną tolesnę parą kulminuoja 53 min vėliau. Kintant Mėnulio padėčiai žvaigždžių atžvilgiu, kinta ir jo matomo skritulio vaizdas (Mėnulio fazės). Mėnulio sukimosi apie ašį periodas lygus jo skriejimo aplink Žemę periodui, dėl to Mėnulis pasisukęs į Žemę ta pačia puse. Dėl
libracijos iš Žemės matoma daugiau nei pusė (~59%) Mėnulio paviršiaus. Plika akimi šviesiame Mėnulio skritulyje matomos tamsios dėmės ir lygios žemesnės sritys; jos vadinamos jūromis. Šviesios sritys yra aukštumos ir vadinamos žemynais. Šie pavadinimai sąlygiški, nes
Mėnulio paviršiuje nėra vandens. Tiek jūrose, tiek žemynuose daug kraterių.
Matomoje Mėnulio pusėje lygumų daugiau negu nematomoje. Mėnulio
reljefą sukūrė krintantys meteoritai ir aktyvi vulkanų veikla prieš
4 mlrd. m. Mėnulis beveik neturi atmosferos, dėl to jo paviršiaus t-ra per parą labai kinta. Per Mėnulio dieną, kuri ~15 kartų ilgesnė už Žemės dieną,
Mėnulio paviršiaus gruntas ties pusiauju įkaista iki 130C, o per naktį atvėsta iki minus 160-170C. Pasak Mėnulio sandaros teorinių modelių, Mėnulio bazaltų plutos storis ~60 km, silikatų mantijos storis
~1000 km, geležies ir nikelio branduolio skersmuo ~700 km, branduolio t-ra ~1500 K, Mėnulio uolienų liktinis įmagnetėjimas lemia magn. lauką, kurio indukcija paviršiuje yra 1000-100 000 kartų silpnesnė negu Žemėje).
Mėnulio paviršių dengia purus dulkių ir nuotrupų kelių cm storio
sluoksnis regolitas. Yra 3 akmenų tipai - tamsūs bazaltai (magnio ir
geležies silikatai), šviesūs anartozitai (aliuminio ir kalcio silikatai) ir
brekčijos (sulipę įvairių mineralų gabaliukai). Mėnulio uolienų amžius
svyruoja nuo 3.9 iki 4.5 mlrd. m. Mėnulio vid. geometrinis albedas 7%.
Nuo 1959 Mėnulis tyrinėjamas tarpplanetinių stočių ir erdvėlaivių
pagalba. Žr.
Luna,
Ranger,
Zond,
Surveryor,
Lunar Orbiter,
Apollo,
Clementine,
Lunar Prospector.
Mėnulio charakteristika
| Skersmuo | 3476 km | ||||
| Masė | 7.348·1022 kg | ||||
| Vid. tankis | 3.34 g/cm3 | ||||
| Laisvojo kritimo pagreitis (prie paviršiaus) | 1.623 m/s2 | ||||
| Pabėgimo (II kosminis) greitis (prie paviršiaus) | 2.375 km/s | ||||
| Pirmasis kosminis greitis (prie paviršiaus) | 1.680 km/s | ||||
| Apsisukimo apie ašį ir apskriejimo aplink Žemę žvaigždinis periodas | 27.321661 d | ||||
| Vienodų fazių kartojimosi vid. periodas (sinodinis periodas) | 29.530 d | ||||
|
405 500 km 363 300 km 384 400 km | ||||
| Orbitos vid. ekscentricitetas | 0.0549 | ||||
| Orbitos plokštumos vid. posvyris į ekliptikos plokštumą | 5.145 | ||||
| Pusiaujo plokštumos vid. posvyris į orbitos plokštumą | 6.68 | ||||
| 0.559 0.489 |