Saulė
Sun

Artimiausia Žemei Galaktikos žvaigždė; centrinis ir didžiausias Saulės sistemos kūnas (lent.). Yra G2 spektr. klasės ir V šviesio klasės (pagr. sekos) geltonoji nykštukė. Nuo Galaktikos centro nutolusi ~28 000 šm, virš Galaktikos plokštumos - 30 šm. Saulė yra nevienalytis plazmos rutulys. Jo centre yra 0.35 R spindulio šerdis, kurioje vyksta termobrand. protoninio ciklo reakcijos ir išsiskiria energija. Dėl spinduliavimo Saulė netenka ~4.5 mln. tonų masės per 1 s (7·10^-14 M per 1 m.). Maždaug tiek pat masės nusineša Saulės vėjas. Centre medžiagos tankis 160 g/cm³, slėgis 2·10¹⁶ Pa, t-ra 15 mln. K. Virš branduolio yra ~0.5 R storio sluoksnis, kuriame energija pernešama spinduliais. Toliau eina išorinis ~0.15 R storio konvekcijos sluoksnis, kurio t-ra ties apatine riba yra ~1.1 mln. K. Šiame sluoksnyje energija nešama į Saulės atmosferą konvekciniu būdu, maišantis skirtingos t-ros medžiagos srautams. Saulės paviršius per teleskopą atrodo grūduotas (Granulės). Plika akimi matomas blizgantis Saulės paviršius - apatinis Saulės atmosferos sluoksnis vadinamas fotosfera. Virš fotosferos plyti chromosfera, kurią stebėti skaisčios fotosferos fone labai sunku. Viršutinis Saulės atmosferos sluoksnis vadinamas Saulės vainiku. Saulės atmosfera susideda iš vandenilio (74.7% atmosferos masės), helio (23.7%) ir 1.6% kitų chem. elementų (jų atrasta 73). Per teleskopą geriausiai matomi Saulės fotosferos dariniai yra Saulės dėmės, Saulės žibintai ir granulės. Tam tikro bangos ilgio šviesoje chromosferos aktyviose srityse galima matyti flokulus ir Saulės žybsnius. Vainiko fone visiško Saulės užtemimo metu arba pro koronografą galima matyti protuberantus. Iš vainiko į tarpplanetinę erdvę srūva Saulės vėjas, sklinda radijo bangos ir rentgeno spinduliai. Saulėje matomų dėmių, žibintų, protuberantų ir kitų aktyvių darinių kiekis periodiškai kinta (Saulės aktyvumas). Saulė turi kintamą magn. lauką; jo indukcija vidutiniškai lygi (1-2)·10^-4 T, Saulės dėmių indukcija ~0.3 T. Saulės paviršiuje vyksta neradialinės pulsacijos (žr. Helioseismologija).

Saulės charakteristika

Pusiaujo skersmuo	1 392 530 km (109.16 Žemės pusiaujo skersmens)
Ašigalinis skersmuo	1 392 386 km
Matomasis kampinis skersmuo: perigėjuje apogėjuje	0.542 0.524
Paplokštumas	0.00010
Masė	1.9891·1030 kg (332 959.5 Žemės masės)
Vid. tankis	1.41 g/cm3
Laisvojo kritimo pagreitis (prie paviršiaus)	273.98 m/s2
Pabėgimo (II kosminis) greitis	617.7 km/s
Apsisisukimo apie ašį žvaigžd. periodas: pusiaujyje ašigalinėse srityse	25 d 30 d
Pusiaujo plokštumos posvyris į ekliptikos plokštumą	7.25
Paviršiaus efektinė t-ra	5780 K
Regimasis vizualinis ryškis	-26.7
Absoliutinis vizualinis ryškis	4.79
Šviesis (spinduliavimo galia)	3.84·1026 W
Skriejimo aplink Galaktikos centrą periodas	230 mln. m.
Skriejimo aplink Galaktikos centrą greitis	220 km/s
Nuotolis nuo Žemės: vidutinis didžiausias mažiausias	149.6 mln. km 152.1 mln. km 147.1 mln. km