Ara


 Aukuras, lot. Ara

Ara

Aukuras

P. hemisferos Paukščių Tako žvaigždynas, esantis į pietus nuo Skorpiono, Lietuvoje nematomas. Plotas – 237 kvadr. laipsniai.



Šviesiausios žvaigždės

  • β Ara (V=2.84, K3Ib-II);
  • α Ara (V=2.84, B2Vne);
  • ζ Ara (V=3.12, K5III);
  • γ Ara (V=3.31, B1Ib).



Įdomesni objektai

  • NGC 6397 - vienas artimesnių kamuolinių spiečių (maždaug 7200 šviesmečių nuo Žemės, V=5.9). Tai ryškus objektas, kurį giedrią naktį galima įžiūrėti ir plika akimių.
    Per žiūronus ar mažą teleskopą atrodo kaip balzgana 20 kampinių
    minučių skersmens dėmelė.

    Rajos planetiskasis ukas Hen 3-1357
    Hen 3-1357
    padrikasis žvaigždžių spiečius NGC 6193
    NGC 6193
    kamuoliniai žvaigždžių spiečius NGC 6397
    NGC 6397
  • Šiek tiek arčiau (4500 šviesmečių atstumu) yra padrikasis žvaigždių spiečius NGC 6193. Tai jaunos žvaigždės, kurių žvaigždėdaros procesas dar nėra pasibaigęs. Jas supa fantastinių spalvų ir formų emisinis ūkas NGC 6188, iš kurio ir formuojasi naujos žvaigždės.
  • Rajos planetiškasis ūkas (Hen-1357).
  • Westerlund 1-26 (W1-26 arba Westerlund 1 BKS AS) - viena didžiausių žinomų žvaigždžių - raudonoji hipermilžinė (M2-M6Ia), kurios spindulys ~1530 R. Spėjama, kaad netrukus ji sprogs kaip supernova.


Istorija, mitai

Aukuro vardą mini dar IV a. pr. m. e. graikų filosofas Eudoksas, žvaigždyno pavadinimas siejamas su kentauru Cheironu, ant kurio aukojamas Vilkas, o kartais – su Dionisu („Dioniso aukuras“).

Pagal kitą versiją tai aukuras, nukaldintas Hefaisto, ant kurio aukojo dievai prieš jų kovą su titanais.


Apie pastebėtas klaidas ir netikslumus praneškite adresu info AT astronomija . lt

 

Saulės dėmės

Tikslus laikas