Camelopardalis


 Žirafa, lot. Camelopardalis

Cam

Žirafa

Didelis š. hemisferos žvaigždy­nas, bet šviesiausios žvaigždės yra tik 4-ojo ryškio. Plotas - 757 kv. laipsn.
Lietuvoje matomas visus metus.
Pietinė žvaigždyno dalis siekia Paukščių Tako vidurį, kur ribojasi su Persėjumi.



Šviesiausios žvaigždės

  • β Cam (V=4.03, G0Ib) - geltonoji supermilžinė. Ji yra dvinarė žvaigždė (komponenčių spindesys 4.0 ir 7.4).
  • Antra pagal šviesumą yra CS Cam (V=4.21, B9Ia). Bet jos nėra nei J. Baje­rio (J. Bayer) žvaigždėlapiuose, nei J. Flemstedo (J. Flamsteed) kataloge.
  • α Cam (V=4.26, O9.5Ia SB:) — žydroji supermilžinė.



Įdomesni objektai

Spiralinė galaktika  NGC 2403
NGC 2403

Žvaigždyne yra keli padrikieji žvaigždžių spiečiai, dvi OB asociacijos, daug tamsiųjų debesų.


Istorija, mitai

Tai vienas iš Peterio Plancijaus (Petrus Plancius) 1598 m. pasiūlytų žvaigždynų.

Pripažintas buvo 1624 m., kai į savo žvaigždėlapius įtraukė vokiečių astronomas, gydytojas ir matematikas Jakobas Barčas (Jakob Bartsch).

Peteris Plancijus vadino Gyraffa Camelopardalis („Žirafa“), bet iš jo komentarų yra žinoma, kad jis turėjo omeny kupranugarį, kuriuo (kaip rašoma Pradžios knygoje) Rebeka atjojo pas Izaoką, kad taptų jo žmona.

J. Barčas pavadinimą pataisė į „Kupranugarį“, bet vaizdavo žirafos pavidalu. Kurį laiką buvo naudojami abu pavadinimai. Ilgainiui biblijinis kupranugaris užsimiršo, o Žirafa liko.


Apie pastebėtas klaidas ir netikslumus praneškite adresu info AT astronomija . lt

 

Tikslus laikas