Dorado


 Auksinė Žuvis, lot. Dorado

Dor

Auksinė Žuvis

P. hemisferos žvaigždynas, Lietuvoje ne­matomas. Plotas – 179 kvadr. laipsniai.



Šviesiausios žvaigždės

  • α Dor (V=3.30, A0IIIp(Si)) - dvinarė.

  • β Dor (−F4-G4Ia-II) - viena šviesiausių cefėidžių (Vmax=3.5, Vmin=4.1, P=9.8426 d.).
  • γ Dor (V=4.26, F0V-F5V) - kintamoji (Gamma Doradus kintamųjų prototipė).
  • δ Dor (V=4.34, A7V).
  • R Dor (M8IIIe) - viena didžiausių miridžių (Vmax=4.8, Vmin=6.6, P=338 d.). Ji yra ~200 šm atstumu, o skersmuo yra ~3,46 av, t.y. joje tilptų Marso orbita.



Įdomesni objektai

  • Žvaigždyne yra Pietinis ekpiptikos polius.
    Koordinatės (J2000): rektascensija α = 6h 0m 0.0s, deklinacija δ = -66° 33′ 38.6″.

  • Didysis Mage­lano Debesis (LMC)
    LMC

    Ant Aukso Žuvies ir Stalkalnio žvaigždynų ribos - Didysis Mage­lano Debesis (LMC). Taip pavadintas, pagerbiant Fernandą Magelaną (Fernando de Magallanes), kuris jį stebėjo savo kelionių metu. Tai artimiausia (atstumas iki jos ~160 000 šm) nykštukinė galaktika - mūsų Galaktikos palydovė. Ji yra ~20 kartų mažesnė už mūsų Galaktiką. Skersmuo ~30 000 šm, masė ~10 mlrd. M. Ansčiau buvo priskiriama netaisyklingoms, bet naujausi stebėjimai parodė, kad ji turi spiralines vijas, ir dabar ji klasifikuojama, kaip SBm.

  • Tarantulo ūkas NGC 2070
    Tarantulo ūkas

    Didžiojo Magelano Debesies galaktikoje yra emisinis Tarantulo ūkas NGC 2070 - milžiniškas (maždaug 1500 šviesmečių skersmens) žvaigždėdaros regionas kaimyninėje . Tai - didelė joni­zuoto vandenilio H II sritis, nuo mūsų nutolusi 18000 šviesmečių. Jame rasta masyviausia (~265M) iš žinomų žvaigždžių - hipermilžinė R136a1.

  • Supernova
    SN 1987A

    1987 m. šalia Tarantulo ūko sužibo artimiausia mums (atstumas iki jos 168 000 šm) supernova, vėliau pažymėta numeriu SN 1987A. Ji buvo pasiekusi 3-ąjį ryškį ir 10 mėn. buvo matoma plika akimi.


Istorija, mitai

Auksinė Žuvis (Dorado) buvo Afroditės žuvis, bet apie šį žvaigždyną mitų nėra. Auksinė Žuvis - tai auksinė skumbrė, arba korifena (lot. Coryphaenidae, angl. Dolphinfishes, vok. Goldmakrelen)
Tai naujas žvaigždynas. Jį 1598 m. pasiūlė Peteris Plancijus (Petrus Plancius).
1603 m. Johanas Baje­ris (Johann Bayer) įtraukė į žvaigždėlapius veikale „Uranometria“.
Johanas Kepleris jį vadino „Kardžuve“ (Xiphias). Dar buvo vadinama „Žuvis-pjūklas“.
Peteris Plancijus Auksinę Žuvį vaizdavo persekiojančią savo grobį Skraidančiąją Žuvį.


Apie pastebėtas klaidas ir netikslumus praneškite adresu info AT astronomija . lt

 

Tikslus laikas