Hydra


 Hidra, lot. Hydra

Hya

Hidra

Didžiausias plotu dangaus pusiaujo zonos žvaigždynas, esantis į pietus nuo Liūto ir Sekstanto, plotas 1303 kv. laipsn. Geriausiai matomas pavasarį.



Šviesiausios žvaigždės

  • Alfardas (α Hya, V=1.99, K3III) - Alfard, Kalbelaphard, Cor Hydrae. Arabų al-Fard reiškia „vieniša (gyvatė)“. Ticho Bragė vadino Hidros širdimi.
  • (γ Hya, V=2.99, G8III) - Dhanab al Shuja, Cauda Hydrae. Arabų k. reiškia „gyvatė uodega“, lotynų k. - „hidros uodega“.
  • Hidrobijus (ζ Hya, V=3.11, G8III-IV) - Hydrobius. Graikų k. reiškia „vandenų gyvantojas“.
  • (ν Hya, V=3.11, K0/K1III) - Sherasiph, Pleura. Arabų al-sharāsif - „šonkauliai (gyvatės)“, graikų Pleura - „šonas“.
  • (π Hya, V=3.25, K2III) - Markeb, Sataghni. Arabų Markab - „laivas“, sanskrito Sataghni .
  • Ašleša (ε Hya, V=3.38, G0III-IV) - Ashlesha. Vedų sanskrito kalba Azleṣa - „apgobianti“.
  • (ξ Hya, V=3.54, G8III).
  • (λ Hya, V=3.61, K0III).
  • (μ Hya, V=3.83, K4III).
  • (θ Hya, V=3.89, B9.5V).
  • (ι Hya, V=3.90, K3IIIvar).
  • 1 Hya, V=4.11, G6/G8III);
    2 Hya, V=4.60, B8V).

  • (δ Hya, V=4.14 A1Vnn) - Mautinah, Mawtinah.
  • Minaruja (σ Hya, V=4.45 K2III) - Minhar al Shija, Al Minliar al Shuja, Minchir. Pavadinimas vedamas iš arabų Minkhir al-Shuja‘ - „švervės (gyvatės)“, tik per klaidą Minkhir tapo Minliar.
  • 1 Hya, V=4.59 F6V) - Ukdah Prima. Arabų k „pirmas mazgas“;
    2 Hya, V=4.54 A3V) - Ukdah Secunda. Arabų k „antras mazgas“.



Įdomesni objektai

M 83
M 83
  • Įspūdinga skersinė spiralinė Pietinio malūnėlio galaktika M 83 (arba NGC 5236) yra viena artimiausių (15 mln. šm.) ir šviesiausių (V=7.54) galaktikų danguje, todėl matoma su žiūronais. Jos išskirtinis bruožas yra trys vijos, kurias puošia nepaprastai daug ūkų su aktyvia žvaigždėdara. Joje pastebėtos šešios supernovos (SN 1923A, SN 1945B, SN 1950B, SN 1957D, SN 1968L ir SN 1983N).
    M 83 yra galaktikų grupės, į kurią įeina Cen A ir NGC 5253, centre.

  • NGC 3242
    NGC 3242
    M 48
    M 48
    M 68
    M68

    Netoli Varno žvaigždyno matomas nedidelis kamuolinis žvaigždžių spiečius M 68 (V=8.2) yra ~33 000 šm. atstumu.

  • Ties riba su Vienaragio žvaigždynu giedrią naktį ir plika akimi galima įžiūrėti (V=5.5) padrikąjį žvaigždžių spiečių M 48.
    Atstumas iki jo - 1500 šm., amžius - ~300 mln. m.

  • Planetiškasis ūkas NGC 3242, dar vadinamas Jupiterio šmėkla arba Akies ūku.
  • ESO 510-G13
    ESO 510-G13

    2001 m. Hablo kosminis teleskopas nufotografavo galaktiką ESO 510-G13, kurios diską supantis dulkių debesimis yra stipriai deformuotas. Gali būti, kad kažkada ji susiliejo su kita galaktika. Per milijonus metų sutrikimai išnyks, ir ESO 510-G13 taps normalia galaktika.

  • NGC 3314
    NGC 3314

    Galaktika NGC 3314 faktiškai yra dvi spiralinės galaktikos, matomos viena kryptimi (jų projekcijos sutmpa). Tai beveik unikalus atvejas, kai tamsus artimesnės NGC 3314A (matomos beveik plokštuma) siluetas išryškėja tolimesnės NGC 3314B (matomos kampu) žvaigždžių fone ir leidžia tirti tarpžvaigždinius dulkių debesis. Atstumas iki jų - apie 117-140 mln. šm.

  • NGC 3621
    NGC 3621

    Didelė (skersmuo ~100 000 šm.) spiralinė NGC 3621 yra už 20 mln. šm. Ant jos projektuojasi daug artimesnės mūsų Galaktikos žvaigždės.


Istorija, mitai

  • Lernos hidra – graikų mitologijos devyngalvė jūrų pabaisa gyveno Lernos pelkėje ir niokojo apylinkes. Ji turėjo 9 galvas, iš kurių 8 buvo mirtingos, o vidurinė, devintoji – nemirtinga. Lernos hidrą užmušė Heraklis, vykdydamas vieną iš 12 žygdarbių. Nukirtęs paskutinę nemirtingąją galvą, ją užkasė ir ant tos vietos užritino uolą. Hidrą sukapojo ir jos tulžyje suvilgė savo strėles. Nuo to laiko kiekvienas Heraklio šūvis darė neišgydomas žaizdas. Pagerbdamas Heraklio žygdarbį Dzeusas Hidrą įkėlė į dangų.

  • Apolonas pasiuntė varną atnešti taurėje vandens aukojimui. Bet paukštis, pakeliui pamatęs figos medį su dar neprinokusiais vaisiais, užsimiršo, belaukdamas, kol uogos prisirps. Paskui vietoje vandens atnešė Hidrą. Grįžęs jis apkaltino Hidrą, kad neprileido prie vandens. Apolonas suprato apgaulę, supykęs nepaklusnų Varną pavertė juodu ir kartu su Taure ir Hidra sviedė į dangų. Iki šiol Hidra saugo, kad amžinai ištroškęs varnas matytų taurėje vandenį, bet negalėtų atsigerti.

ζ, ε, δ, σ ir η Hya sudaro asterizmą, vadinamą Hidros galva. Arabai jį vadino Perlų vėriniu.


Apie pastebėtas klaidas ir netikslumus praneškite adresu info AT astronomija . lt

 

Saulės dėmės

Tikslus laikas