Hydrus


 Pietinė Hidra, lot. Hydrus

Hyi

Pietinė Hidra

P. hemisferos žvaigždynas, esantis tarp Didžio­jo ir Mažojo Magelano debesų. Plotas 243 kv. laipsn. Lietuvoje nematomas.



Šviesiausios žvaigždės

  • β Hyi (V=2.82, G2IV) - į mūsų Saulę panaši artima (atstumas iki jos ~24.4 šm) žvaigždė.

  • α Hyi (V=2.86, F0V) - kartais dar vadinama Hidros galva.
  • γ Hyi (V=3.26, M2III). Kinai ją vadina Foo Pih.
  • δ Hyi (V=4.08, A3V).
  • ε Hyi (V=4.12, B9III).
  • Šalia δ Hyi matomos dvi žvaigždutės π Hyi yra optinė dvinarė, kurią sudaro dvi nesusiję žvaigždės: π1 Hyi (V=5.57, M1III) ir π2 Hyi (V=5.67, K2III).



Įdomesni objektai

  • Galaktikos NGC 1511, NGC 1473, IC 1717.


Istorija, mitai

Pietinė Hidra - tai maža jūros gyvatė - vienas iš Peterio Plancijaus (Petrus Plancius) pasiūlytų žvaigždynų, sudarytų remiantis olandų keliautojų F. de Hautmano (Frederik de Houtman) ir P. D. Keizerio (Pieter Dirkszoon Keyser, lot. Petrus Theodori) sudarytu žvaigždžių katalogu.

Jis pirmą kartą pavaizduotas 1597 m. (arba 1598 m.) ant 35 cm skersmens Peterio Plancijaus ir Joduko Hondiaus (Jodocus Hondius, Josse de Hondt) dangaus gaublio. Lotyniško pavadinimo Hydrus galūnė -us reiškia vyriškos giminės hidrą (angl. male water snake), kai Hydra - moterišką.

1603 m. Johanas Baje­ris (Johann Bayer) jį įtraukė į „Uranometria“ žvaigždėlapius, tad dažnai klaidingai autorystė priskiriama J. Bajeriui.

1605 m. išleistoje P. Merulos (Paul Merula) „Cosmographiae“ prie pavadinimo buvo dar pridedama Hidrus Polaris, matyt todėl, kad tuo metu šis žvaigždynas buvo artimiausiasi Pietiniam ašigaliui (Oktanto žvaigždynas dar nebuvo išskirtas).


Apie pastebėtas klaidas ir netikslumus praneškite adresu info AT astronomija . lt

 

Saulės dėmės

Tikslus laikas