Lacerta


 Driežas, lot. Lacerta

Lac

Driežas

Š. dangaus hemisferos žvaigždynas, esantis į pie­tus nuo Cefėjo, plotas 201 kv. laip. Lietuvoje geriausiai matomas vasarą ir rudenį.
Jo šviesiausios žvaigždės išsidėstę W forma (kaip ir Kasiopėja), todėl žvaigždynas kartais dar vadinamas Mažaja Kasiopėja.



Šviesiausios žvaigždės

  • α Lac (V=3.76, A1V)

  • 1 Lac (V=4.14, K3III)
  • 5 Lac (V=4.34, M0II)
  • β Lac (V=4.42, G9III)
  • 2 Lac (V=4.55, B6V)
  • 4 Lac (V=4.55, B9Iab)



Įdomesni objektai

  • NGC 7243
    NGC 7243
    NGC 7209
    NGC 7209

    Padrikieji žvaigždžių spiečiai:

    • NGC 7209 - jame dominuoja keletas oranžinių žvaigždžių.
    • NGC 7243 - silpnesnis, tik žvaigždės - baltos ir žydros.
  • SH2-126
    Sh2-126

    Karštų jaunų žvaigždžių asociacija Lac OB1.

  • O šalia - didelis (100 šm. skersmens), bet labai blankus emisinis ūkas Sh2-126. Atstumas iki jo ~2000 šm.
  • Blazarų prototipas - BL Lac. Iš pradžių buvo palaikytas kintamąja žvaigžde.


Istorija, mitai

Driežas - tai naujas žvaigždynas. Jį 1690 m. į savo veikalą „Uranografija“ (lot. Uranographia: totum caelum stellatum) įtraukė J. Hevelijus (lot. Johannes Hevelius), sakydamas, kad toje dangaus vietoje taip ankšta, kad niekas didesnis ten negali tilpti.
Hevelijus net nurodė konkrėčią driežų rūšį - kalnų agamą (Stellio), kurio pavadinimą galima sieti su žvaigždėmis.

Iki tol šiam dangaus plotui buvo nesėkmingai bandyta priskirti pavadinimus Skeptras (Spectre) arba Fredericho garbė.


Apie pastebėtas klaidas ir netikslumus praneškite adresu info AT astronomija . lt

 

Saulės dėmės

Tikslus laikas