Leo


 Liūtas, lot. Leo

Leo

Liūtas

Š. hemisferos Zodiako žvaigždynas, plotas 947 kv. laipsn. Žymimas simboliu ♌.
Geriausiai matomas pavasarį ir vasarą.



Šviesiausios žvaigždės

  • Regulas (α Leo, V=1.35, B7 V) - Regulus, Qalb, Qalb al-Asad, Kabelaced, Cor Leonis, Rex. Lot. regulus, gr. Βασιλίσκος (lotynizuotas Basiliscus) reiškia „karalaitį, princą“; arab. Qalb[u] Al-´asad (transkripuojama į Kabelaced) reiškia „liūto širdis“.
    Tai jauna (amžius ~50 mln. m.) ~3.5 kartų už Saulę masyvesnė žydra žvaigždė. Ji sukasi labai greitai (apsisuka per 15.9 val.), todėl yra labai suplota (3.15–4.15/0.5/? R). Turi du mažus palydovus.

  • Denebola (β Leo, V=2.14, A3 V) - Deneb Alased, Deneb Aleet. Kintamoji. Arab. ðanab al-asad - „liūto uodega“. Masė - 1.75M, spindulys - 1.728 R.
  • Algieba (γ Leo, V=2.61, K1 III) - Algieba, Al Gieba, Algeiba, Juba. Arab. al-Jabhah - „liūto kakta“; lot Juba - - „gaurai“. Tai dvi geltonos milžinės: γ1 Leo (V=2.01, K0 III) ir γ2 Leo (V=3.80).
  • Zosma (δ Leo, V=2.56, A4 V) - Zosma, Zozma, Zozca, Zosca, Zubra, Duhr, Dhur. Graikų Zosma reiškia „diržą“, bet, matyt, čia įsivėlė klaida, nes arabų Duhr reiškia „nugarą (liūto)“.
  • Algenubis (ε Leo, V=2.97, G0 II) - Ras Elased, Ras Elased Australis, Algenubi. Arabų rās al-’asad al-janūbī reiškia „galvą (liūto)“. Australis, Algenubi - „pietinė“.
  • Chortas (θ Leo, V=3.33, A2 V) - Chertan, Chort, Coxa. Arabų al-kharātān - „du šonkaulai“, al-kharāt arba al-khurt - „šonkaulis“; lot. coxa - irgi „šonkaulis“.
  • Adafera (ζ Leo, V=3.43, F0 III) - Adhafera, Aldhafera, Aldhafara. Arab. al-ðafīrah - „garbana (liūto gaurų)“.
  • Al Jabhah (η Leo, V=3.48, A0 Ib). Arab. al-jabhah - „kalta“. Bet ją matome ne Liūto kaktoje, o ant krūtinės.



Įdomesni objektai

  • Wolf 359 - silpna raudonoji nykštukė (V=13.54, M6.5 Ve) - tik už 7.78 šm. nuo Saulės sistemos (trečia po α Cen ir Bernardo žvaigždės).
  • CW Leo - artimiausia Saulei (~650 šm.) anglingoji infražvaigždė, ap­supta tamsaus dujinio ir silicio karbido dulkių apvalkalo.
  • Ir per žiūronais matomas Liūto tripletas yra sąveikaujančių galaktikų grupė už 35 mln. šviesmečių. Ją sudaro:
    M 65, M 66, NGC 3628
    M 65, M 66, NGC 3628
    • NGC 3628
      NGC 3628

      NGC 3628 (dar vadinama Sumuštinio galaktika) - matoma briauna ~300 tūkst. šm. skersmens spiralinė galaktika (V=9.5), per kurios vidurį driekiasi tamsios dulkių juostos - iškreiptos ir deformuotos (matyt, dėl sąveikos su kaimynėmis M 65 ir M 66). Iš Liūto trijulės ji, nors ir didžiausia, dėl tamsių debesų atrodo blankiausiai. Gal todėl Š. Mesjė (pranc. Charles Messier), 1780 m. atradęs kaimynes M 65 ir M 66, jos nepastebėjo. Praėjus ketveriems metams tai padarė V. Heršelis (Frederick William Herschel).

    • M 65
      M65
      M 66
      M66

      M 66 - ~100 tūkst. šm. skersmens ryški skersinė spiralinė galaktika (V=8.9). Jos kaimynės M 65 gravitacinė sąveika ją irgi deformavo.

    • M 65 - ~100 tūkst. šm. skersmens spiralinė galaktika (V=10.25) mažiausiai deformuota. Senos žvaigždės ją nuspalvina gražia auksine spalva.
  • NGC 2903
    NGC 2903

    NGC 2903 - dar viena graži ir šviesi skersinė spiralinė galaktika, kurios nepastebėjo Š. Mesjė, bet 1784 m. atrado V. Heršelis. Ji yra už ~25 mln. šm. ir tik truputį mažesnė už mūsų Galaktiką (~80 000 šm. skersmens). Ryškiausia joje yra centrinė sritis, krioje susimaišę jaunos ir senos žvaigždės, bei milžiniški dujų ir dulkių debesys. Bet jaunų žvaigždžių formavimasis vyksta ne centrinėje dalyje, o žiede, nuo centro nutolusiame ~2000 šm.

  • M 96
    M 95, M 96, M 105
    M 105
    M 105
    M 96
    M 96
    M 95
    M 95

    Ties Liūto "papilve" dar viena galaktikų grupė:

    • skersinė spiralinė M 95 už 33 mln. šm.,

    • skersinė spiralinė M 96 už 31 mln. šm.,
    • bei elipsinė galaktika M 105, o visai šalia matomos NGC 3384 ir NGC 3389.
      M105 ir NGC 3384 supa tarpgalaktinis Liūto žiedas - gryno vandenilio žiedas (pirmykštės Visatos reliktas).
  • Dvi sferoidinės galaktikėlės: Leo I (matoma visai šalia α Leo) ir Leo II (į šiaurę nuo δ Leo) yra mūsų Vie­tinės galaktikų grupės nariai.
  • Meteorų srautas Leonidai (LEO). Maksimumo metu (lapkričio 18 d.) radiantas: α=154°, δ=+22°.


Istorija, mitai

  • Sen. šumerai žvaigždyną vadino UR.GU.LA, kas galėjo reikšti „Didijį Šunį“. Prieš 4.5 tūkst. m. jis reiškė vasaros solsticiją - Saulę aukščiausiame taške.

  • Senovės Egipte Nilo potvyniiai prasidėdavo Saulei „įėjus“ į Liūto žvaigždyną. šio žvaigždyno hieroglifas vaizduoja Liūtą – narsumo ir jėgos simbolį. Jis remiasi į žaltį – išminties simbolį. Denebola pavaizduota mergele - aukščiausiosios išminties simboliu. Ant žalčio uodegos galo tupi sakalas - dievo Horo simbolis. Ant Liūto nugaros dievas Siu, padėjęs dievui Atumui kurti pasaulį. Jis rankose laiko papirusą - slaptų žinių simbolį. Hieroglifo prasmė ta, kad dabartiniu išsivystymo lygiu žmogus yra pačiame dvasinių bei fizinių jėgų suklestėjime, ir ateityje sieks tobulumo.
  • Senovės graikams Liūtas simbolizavo Nemėjos Liūtą, kurį nukovė Heraklis. Euristėjas Herakliui liepė pirmiausiai užmušti Nemėjos liūtą ir atnešti jo kailį. Nemėjoje Heraklis patykojo liūtą, bet taikliai paleistos strėlės liūto nesužeidė. Tada ėmė vytis žvėrį su kuoka, bet liūtas pasislėpė oloje su dviem angom. Vieną angą Heraklis užvertė, o pro kitą įlindo į olą, čiupo liūtą įveikė jį plikomis rankomis. Užsimetęa liūtą ant nugaros, Heraklis sugrįžo į Mikėnus. Bet jis niekaip negalėjo nudirti Nemėjos liūto kailio, kol pasirodžiusi deivė Atėnė (užsimaskavusi sene) padėjo jam suprasti, kad vienintelis įnagis, kuriuo galima nudirti liūto kailį, yra paties Liūto nagai. Nuo tol Heraklis dėvėjo neįveikiamą Nemėjos liūto kailį kaip šarvus.
  • Galimas lietu­viškas žvaigždyno pavadinimas – Artojas (V. Straižio interpretacija, 1996).


Apie pastebėtas klaidas ir netikslumus praneškite adresu info AT astronomija . lt

 

Tikslus laikas