Libra


 Svarstyklės, lot. Libra

Lib

Svarstyklės

P. hemisferos Zodiako žvaigždynas, plotas 538 kv. laipsn.
Žymimas simboliu ♎.
Lietuvoje geriausiai matomas pavasarį ir vasarą.



Šviesiausios žvaigždės

  • Zubenelgenuba (α Lib) - Kifa Australis. Arabų k. al-zuban al-janūbiyy - „pietinė žnyplė“; lot. Kifa Australis - „pietinė lėkštė (svarstyklių)“. Optinė dvinarė: α1 Lib (V=2.75, A3 IV) ir α2 Lib (V=5.15, F4 IV).
  • Zubenesachmalis (β Lib, V=2.61, B8 V) - Kifa Borealis. Arab. k. al-zuban al-šamāliyyah - „šiaurinė žnyplė“; lot. Kifa Borealis - „šiaurinė lėkštė (svarstyklių)“.
    Žvaigždė kartais vadinama vienintele žalia žvaigžde, nes stebint plika akim ji atrodo žalsva.
  • Zubenelakrabas (γ Lib, V=3.91, K0 III). Arab. k. al-Zuban al-Aqrab - „skorpiono žnyplė“.
  • Brachiumas (σ Lib, V=3.25, M3 III). Lot. Brachium - „Arm“, Lot. Cornu - „Horn", arabų Zubenalgubi „pietinė žnyplė“. Užtemdoma dvinarė.



Įdomesni objektai

NGC 5792
NGC 5792
NGC 5897
NGC 5897
  • Kamuolinis žvaigždžių spiečius NGC 5897.

  • Didelė spiralinė galaktika NGC 5792, matoma pasvirusi kampu, o ties ja tarsi brangakmenis šviečia artimesnė žvaigždė.


Istorija, mitai

Žvaigždynas reiškia dienos ir nakties pusiausvyrą - daugiau kaip prieš du tūkstančius metų Saulė jame atsidurdavo rudens lygiadienio metu.
Žvaigždynas buvo vienu metu vadinamas ir Svarstyklėmis, ir Skorpiono Žnyplėmis. To priežastis - žodis (sen. arabų zubānā ir akadų zibanitu), turintis dvi prasmes: ir „svarstyklės“, ir „skorpiono žnyplės“. To meto svarstyklės ir buvo panašios į žnyples.

  • Snovės šumerai žvaigždyną vadino Zib.ba.anna - Dangaus Svarstyklėmis.

  • Senovės Egipte ženklo hieroglifas reiškė tolesnį vystimosi etapą. Šaulys - pusiau žmogus, pusiau gyvūnas, nugalėjęs Skorpioną (sutramdęs savo geismus), tampa mąstančiu žmogumi, privalančiu apgalvoti savo poelgius ir atsakyti už juos. Tik tada tarp svarstyklių lėkščių bus pusiausvyra, o žmogus – harmoningas.
  • Senovės graikai įžiūrėjo teisingumo deivės Astrajos atributą – svarstykles. Astraja („žvaigždžių mergelė“) – titanidė, Dzeuso ir Temidės dukra. Ji ir jos motina abi buvo teisingumo personifikacijos. Astraja buvo viena iš paskutiniųjų iš nemirtingųjų pasilikusių gyventi tarp žmonių aukso amžiaus metu. Kai žmonija ištvirko, ji iškeliavo į dangų ir ten tapo Mergelės žvaigždynu. Jos svarstyklės tapo irgi šalia esančiu Svarstyklių žvaigždynu.
  • Tai sen. romėnų mėgstamiausias žvaigždynas. Jis sreiškia stabilumą. O pagal jų legendas Romos miestas buvo įkurtas, kai Mėnulis buvo Svarstyklėse.


Apie pastebėtas klaidas ir netikslumus praneškite adresu info AT astronomija . lt

 

Saulės dėmės

Tikslus laikas