Orion


 Orionas, Šienpjoviai, lot. Orion

Ori

Orionas, Šienpjoviai

Dangaus pusiaujo zonos Paukščių Tako žvaigždynas, plotas 594 kv. laipsn. Geriausiai matomas žiemą.
Trys žvaigždės – δ, ε ir ζ sudaro Oriono juostą. Po juosta yra Orio­no Kardas, kurį sudaro grupė vertikaliai išsidėsčiusių žvaigždžių ir Didysis Oriono ūkas.



Šviesiausios žvaigždės

  • Rigelis (β Ori, V=0.12, B8 Ia) - Algebar, Elgebar. Arab. ar-rijl al-jabbār – „milžino koja“.
    Tai – trinarė žvaigždė (aplink pagrindinę sukasi dvinarė), 17M žydroji supermilžinė. Tai viena šviesiausių (šviesis 80000L) mūsų Galaktikos žvaigždžių (ją lenkia Naos - ζ Pup).

  • Betelgeizė (α Ori, V=0.3–1.2, M2 I ab) - Betelgeuze, Betelgeux, Mankib, Al Mankib. Betelgeizės pavadinimo kilmė paini. Arab. yad al-jawzā - „milžino ranka“. Viduramžiais transkripuojant į lot. kalbą pirma raidė buvo neteisingai perskaityta kaip b. Renesanso laikais pvadinimą imta rašyti Bait al-Jauza, kas privedė prie dabartinio pavadinimo. K. Ptolemėjus ją vadino „ryški rausva žvaigždė ant dešinio peties“.
    Betelgeizė
    Betelgeizė

    Pusiau taisyklinga kintamoji žvaigždė, viena didžiausių žinomų žvaigždžių (spindulys gali siekti ~1180 R, arba 5.5AU). Jos masė ~18-19 M. Taigi, vidutinis tankis gali būti mažesnis, negu Žemės mezosferoje virš sidabriškųjų debesų.

  • Belatriksė (γ Ori, V=1.64, B2 III). Lot. Bellatrix - „moteris karė“ - „amazonė“. Tai vertimas iš arab. Al Nâjed - „nugalėtojas, užkariautojas“. Ulugbekas ją vadino Al Murzim al Nâjed - „šaukiantis karys“. Arabai laikė, kad jos patekėjimas lyg liūto riaumojimas praneša apie Milžino (Oriono) pasirodymą.
    Paviršiaus temperatūra ~21 500 K), šviesis 4000 L.

  • Trijų ryškių žvaigždžių grandinėlė sudaro Oriono juostos asterizmą:
    • Alnilamas (ε Ori, V=1.70, B0 Ia). Arab. an-niżām - „perlų vėrinio siūlas“. Tai vidurinė Oriono Diržo žvaigždė.

    • Alnitakas (ζ Ori, V=2.05, 09.5 Ib). Arab. an-niṭāq - „juosta“. Trinarė žvaigždė.
    • Mintaka (δ Ori, V=2.23, B0 III+O9 V). Arab. manţaqah - „diržas“. Daugianarė žvaigždė.
  • Saifas (κ Ori V=2.07, B0.5Ia). Arab. saif al jabbar - „milžino kardas“. Daugianarė žvaigždė. Masė 15-17 M. Jos paviršiaus temperatūra ~26 000 K. Nors yra arčiau, negu Rigelis, atrodo blankesnė, nes daugiausiai spinduliuoja ultravioletinėje srity, nematomoje žmogaus akiai.



Įdomesni objektai

  • Didelis Oriono molekulinis debesis (OMC-1), kurio regimasis skersmuo ~10°. Jis driekiasi už 1500-1600 šm. ir yra ~260 šm. skersmens. Jame atrasta daug įvarių organinių molekulių. Tai aktyvios žvaigždėdaros rajonas.

    • Bernardo kilpa
      Oriono ūkas
      Oriono ūkas,
      Bėgantis žmogaus
      Ties Oriono kardu (κ Ori) - žinomiausias difuzinis Didysis Oriono ūkas (M 42/M 43). Jis nutolęs ~1400 šm., danguje užima apie 60'x66' plotą, tikrasis skersmuo ~24 šm. Per jį einanti tamsi dulkių juosta, atskiria šiaurės rytinę dalį M 43.

      Trapecijos padrikasis spiečius
      Trapecijos spiečius
      Ūką apšviečia jaunas Trapecijos padrikasis žvaigždžių spiečius. Jo žvaigždės formuojasi iš to paties ūko medžiagos.

    • Į šiaurę nuo Oriono ūko matomas žydras Bėgančio žmogaus atspindžio ūkas (NGC 1973, NGC 1975 ir NGC 1977.

    • Ilgų ekspozicijų nuotraukose išryškėja milžiniškas (~12° regimojo skers­mens) emisinis ūkas Barnardo kilpa - jonizuoto vandenilio apskritos formos žiedas, apimantis Oriono žvaigždyno pietinę dalį. Jo realus skersmuo ~300 šm. Manoma, kad tai - prieš 2 mln. m. sprogusios supernovos liekana.

    • Arklio galvos ūkas
      Arklio galvos ūkas
      Liepsnos ūkas
      Liepsnos ūkas
      Arklio galvos kompleksas
      Ūkai aplink ζ Ori
      Oriono juostoje - į rytus nuo ζ Ori - emisinis Liepsnos ūkas NGC 2024.

    • Į pietus nuo ζ Ori - garsusis Arklio galvos ūkas (Barnardo 33). Tai tamsus artimesnis (atstumas ~1500 šm.) dulkių ūkas, išsiskiriantis fone rausvo emisinio ūko IC 434, kurį apšviečia σ Ori. Danguje jis užima 90'×30' plotą.

    • M 78
      M 78
      Ūkas M 78 (NGC 2068) kartu su silpnesniais NGC 2064, NGC 2067 ir NGC 2071 sudaro difuzinių atspindžio ūkų grupę.
  • LDN 1622
    Fantomo ūkas
    Tamsus Fantomo dulkių ūkas LDN 1622, matomas Bernardo kilpos fone, Oriono molekuliniam debesiui nepriklauso. Jis yra daug arčiau - už ~500 šm.
  • Yra dar keletas kitų emisinių ir atspindžio ūkų, kiti tamsieji debesys, keletas padri­kųjų žvaigždžių spiečių,
  • Žvaigždžių asociacijos Ori OB1 ir Ori OB2.


Istorija, mitai

  • Šumerai vadino SIPA.ZI.AN.NA - Tikrasis dangaus Piemuo, dievų Anu ir Ištar pasiuntinys, vadinamas Papšukkal arba Ninšubur.

  • Senovės egiptiečiai žvaigždyną vadino žvaigždžių valdovu Sah („greitakoju“ arba „ilgakoju“). Šalia vaizduojamas einantis skiauterėtas paukštis (gal būt, gaidys). Vėliau siejo su Ozyriu - saulės atgimimo ir pomirtinio gyvenimo dievu.
  • Graikams - tai mitologinis medžiotojas Orionas, garsus savo ūgiu ir grožiu. O vardą gavo nuo graikų žodžio Ὠρίων ar Ωαρίων (lot. Orion) - „šlapimas“. Pagal legendą jis atsirado iš paaukoto jaučio odos, kurią prišlapino dievai Dzeusas, Poseidonas ir Hermis. Pagal vieną iš legendų jis žuvo nuo Skorpiono įgėlimo. Ir Skorpionas, ir Orionas su savo šunimi buvo įkelti į dangų. Oriono šuo tapo Sirijumi.
  • Vikingai žvaigždyne matė dievą Torą, brendantį per upę, ir kartu nešantį dievą Lokį.
  • Lietuviškas pavadinimas – Septyni Šienpjoviai, rečiau – Kūlėjai, o Oriono juostą lietuviai vadino Trimis Sesutėmis.


Apie pastebėtas klaidas ir netikslumus praneškite adresu info AT astronomija . lt

 

Tikslus laikas