Serpens


 Gyvatė (Gyvatės Galva ir Gyvatės Uodega), lot. Serpens

Ser

Gyvatė (Gyvatės Galva ir Gyvatės Uodega)

Dangaus pusiaujo zonos žvaigždynas, susidedan­tis iš dviejų dalių:
Gyvatės Galvos (lot. Serpens Caput) vakaruose ir
Gyvatės Uodegos (lot. Serpens Cauda) rytuose.
Abi dalis skiria Gyvatnešio žvaigždynas.
Gyvatės Galvos plotas – 428 kv. laipsn., Gyvatės Uodegos – 208 kv. laipsn.
Geriausiai matomas vasarą ir rudenį.



Šviesiausios žvaigždės

  • Unukas (α Ser, V=2.63, K2III), Unukalhai, Unukalhay, Unuk al Hay, Unuk Elhai, Unuk, Cor Serpentis. Arab. ‘Unuq al-Ħayyah - „gyvatės kaklas“, lot. Cor Serpentis - „gyvatės širdis“. Turi palydoves B (V=11.8) ir C (V=13).

  • η Ser (V=3.23, K0III-IV).
  • μ Ser (V=3.54, A0V).
  • ξ Ser (V=3.54, F0IIIp).
  • β Ser (V=3.65, A3V).
  • ε Ser (V=3.71, A2m).
  • δ Ser (V=3.80, F0IV). Keturių žvaigždžių sistema: δ Ser A (V=4.20, F0IV) - Delta Scuti tipo kintamoji; δ Ser B (V=5.20, F0IV); C (V=14.7) ir D (V=15.2).
  • γ Ser (V=3.85, F6V).
  • κ Ser (V=4.09, M1III).
  • Alyja (θ Ser, V=4.03), Alya, Alga. Arab. ’alyah - gyvatė. Trinarė: θ1 Ser (V=4.62, A5V); θ2 Ser (V=4.98, A5Vn); θ Ser C (V=6.71, G5).



Įdomesni objektai

Gyvatės galva (Serpens Caput)
  • M 5
    M 5

    Kamuolinis žvaigždžių spiečius M 5 arba NGC 5904 (V=6.65) už 24500 šm. yra vienas didžiausių (165 šm. skersmens). Jame virš 100 000 žvaigždžių, o masė ~2 mln. M.

  • Seiferto sekstetas
    Seiferto sekstetas
    NGC 5921
    NGC 5921

    Maža skersinė spiralinė galaktika NGC 5921.

  • Seiferto sekstetas (NGC 6027) - šešių galaktikų grupė už ~190 mln. šm. Viena jų - centrinė - foninė (nėra susijusi likusiomis); o dar viena - gali būti ne atskira galaktika, o potvynio jėgų sukelta „uodega“. Ilgainiui jos gali susilieti į vieną spiralinę galaktiką.
Gyvatės Uodega (Serpens Cauda)
  • Gyvatės Uodega eina Paukščių Takas.

  • IC 4756
    IC 4756

    Ties Gyvatės uodegos galiuku (netoli NGC 6633 Gyvatnešyje) galima surasti padrikąjį žvaigždžių spiečių IC 4756. Iki jo ~1300 šm.


  • Erelio ūkas (M 16)
    Erelio ūkas (M 16)

    Erelio ūkas

    Ties Skydo žvaigždyno riba yra gražus Erelio ūkas - emisinis dujų ir dulkių ūkas apie padrikąjį žvaigždžių spiečių M16 (NGC 6611). Atstumas iki jo ~7000 šm.
    Šviesios centrinės Erelio ūko dalies fone matyti stulpo formos tamsūs molekuliniai debesys, vadinami Tvėrimosi stulpais - garuojančių dujų ūkai (angl. evaporating gaseous globules, EGGs; taip pat angl. eggs - „kiaušiniai“). Juos išgarsino 1995 m. Hablo teleskopo nuotraukos.

  • PGC 54559
    PGC 54559

    Hablo teleskopas užfiksavo keistą Hoago objektą PGC 54559 - mėlynų žvaigždžių žiedą apling geltoną branduolį. Ši galaktika už 600 mln. šm. ir yra šiek tiek didesnė už mūsiškę (~120 000 šm. skersmens). Ją statmenai plokštumai kiaurai praėjo kita mažesnė galaktika, sukeldama žvaigždėdaros bangą.

  • Tamsieji debesys, dvi OB asociacijos.


Istorija, mitai


Anksčiau Gyvatė ir Gyvatnešis buvo laikomi vienu žvaigždynu.
Gyvatė - tai vienas iš 48 žvaigždynų, įtrauktų į antrojo amžiaus graikų astronomo K. Ptolemėjaus Almagestą.

Medicinos dievas Asklepijus (Gyvatnešis) danguje vaizduojamas su perplėšta didele gyvate rankose: Gyvatės Galva (vakaruose) ir Gyvatės Uodega (rytuose). Asklepijus buvo kentauro Chirono (Šaulio žvaigždynas) mokinys ir, naudodamas gyvačių nuodus, sugebėdavo ne tik pagydyti žmones, bet net prikelti iš numirusių.


Apie pastebėtas klaidas ir netikslumus praneškite adresu info AT astronomija . lt

 

Tikslus laikas