Sagittarius


 Šaulys, lot. Sagittarius

Sgr

Šaulys

P. hemisferos Paukščių Tako ir Zodiako žvaigž­dynas, žymimas ♐. Jo plotas 867 kv. laipsn.



Šviesiausios žvaigždės

  • Trys žvaigždės formuoja Šaulio lanką: arab. kaus - „lankas“.
    • Kaus Australis (ε Sgr, V=1.85, B9.5 III) - lot. australis - „pietinė“.
    • Kaus Media (δ Sgr, V=2.70, K3 III) - „vidurinė“.
    • Kaus Borealis (λ Sgr, V=2.81, K1 III) - „šiaurinė“.
  • Sadira (σ Sgr, V=2.02, B2.5 V) - Nunki, Pelag.
  • Ascela (ζ Sgr, V=2.60, A2 III+A4 IV),
  • Albaldahas (π Sgr, V=2.89, F2 II).
  • Alrami (α Sgr, V=3.96, B8V) - Rukbat, Rucba, Rukbat al Rami. Arab. rukbat al-rāmī - „lankininko kelis“.
  • Arkabas - arab. arqūb - „kulno sausgyslė“:
    • β1 Sgr (V=3.96, B9V) - Arkab Prior - pirma,
    • β2 Sgr (4.27, F2III) - Arkab Posterior - antra.

Asterizmas, kurį sudaro τ, ζ, σ, φ, λ, ε, δ, η ir γ2 Sgr, vadinamas Arbatinuku.
Didysis Šaulio žvaigždžių debesis - lyg iš arbatinuko kaklelio besiveržiantys garai.



Įdomesni objektai

  • Žvaigždyne yra mūsų Galaktikos centras, jo pusiaujinės kordinatės: RA 17h45m40.04s, Dec -29° 00' 28.1" (J2000). Jis nuo mūsų nutolęs apie 7.6 kpc, jį supa Galaktikos centrinis žv. telkinys, kuris, jei ne tamsūs dulkių debesys, mūsų danguje šviestų neblogiau už Mėnulio pilnatį.

  • Beveik pačiame Galaktikos centre užfiksuota sudėtingas netaisyklingos formos radijo šaltinis Šaulio A, kuriame esantis kompaktiškas objektas Sagittarius A* gal būt yra supermasyvi juodoji skylė. Žr. youtube.com.
  • Šaulio žvaigždžių debesys - tai dvi šviesios Paukščių Tako sritys, kurios prasišviečia pro tamsius dulkių debesis:
    M 24
    M 24
    • Didysis Šaulio debesis yra matomas kaip ~5° skersmens į š. nuo Šaulio γ žvaigždės (kaip iš "arbatinuko" besiveržiantys "garai").

    • Mažasis Šaulio debesis (M 24, Delle Caustiche) yra šiaurinėje žvaigždyno dalyje, ties Skydo žvaigždyno riba. Jis ~600 šm. skersmens.
  • 5 OB asociacijos.
  • Apie 30 kamuolinių žvaigždžių spiečių. Geriausiai matomi:
    M 54
    M 54
    M 22
    M 22
    M 69
    M 69
    M 28
    M 28
    M 55
    M 55
    • M 55 (V=7.42, už 17300 šm.);

    • M 28 (V=7.66, už ~18-19 tūkst. šm.);
    • M 69 (V=8.31, už 29700 šm.);
    • M 22 (V=5.1, už 10600 šm.);
    • M 54 (V=8.37).
  • Daug padrikųjų žvaigždžių spiečių: M 21, M 23, M 25;
  • Difuziniai ūkai:
    Trilypis M 20
    Trilypis
    Omega M 17
    Omega
    Lagūna M 8
    Lagūna
    • Lagūnos ūkas (M 8, NGC 6523) nutolęs daugiau kaip 4100 šm., dydis siekia apie 30 šm. Viduje yra padrikasis spiečius NGC 6530;

    • Ūkas Omega (M 17, NGC 6618). Atstumas iki jo 5-6 tūkst. šm., skersmuo - ~15 šm.
    • Ryškus ir spalvingas Trilypis ūkas (M 20, NGC 6514). Jį sudaro emisijos ūkas (raudonas), atspindžio ūkas (mėlynas) ir tamsūs debesys, kurie raudonąją sritį „dalina“ į tris dalis. Atstumas iki jo ~2200 šm.
  • NGC 6822
    NGC 6822

    Nedidelė skersinė spiralinė galaktika NGC 6822 (taip pat žinomas kaip Barnardo Galaktika arba IC 4895) priklauso Vietinei galaktikų grupei. Ją 1881 m. atrado amerikiečių astronomas E. E. Barnardas (Edward Emerson Barnard) su šešių colių teleskopu-reflektoriumi. Tai viena iš Paukščių Takui artimesnių galaktikų (~1.6 mln. šm. atstumu). Savo struktūra ir sudėtimi ji panaši į Mažąjį Magelano debesį.

  • Šaulio elipsinė galaktikėlė (Sag DEG) - nedidelė (10 000 šm. skersmens) Vietinės galak­tikų grupės sferoidinė galaktikėlė, atrasta 1994 m. Tai pati artimiausia galaktika, esanti 3.4 kartų arčiau negu Didysis Mage­lano Debesis (nuotolis nuo Galaktikos centro ~50 000 šm, nuo Saulės ~80 000 šm.).
  • Netaisyklinga nykštukinė galaktikėlė Sag DIG
    Sag DIG

    Kita - netaisyklinga Šaulio nykštukinė galaktikėlė (Sag DIG) yra už ~3.4 mln. šm. Jos nereikia painioti su Šaulio elipsine galaktikėle (Sag DEG).


Istorija, mitai

  • Sen. šumerai tamsiausiu metų laiku rengdavo šventes pagerbti augalijos ir medžioklės dievą Ninurtą, kurio įsikūnijimu buvo žvaigždynas PA.BIL.SAG - didvyris Pabilsaĝ. Jį vaizduodavo kaip kentaurą su sparnais, su dviem veidais (vienas - panteros, kitas - žmogiškas) ir dviem uodegom šaunantį iš lanko.
  • Sen. Egipte - reiškia tolesnį Žuvies vystymąsi. Šaulys – tai būtybė su gyvūno liemeniu, bet su žmogaus galva ir krūtine. Šis kentauras su dviem uodegom ir su dviem veidais: vienas žiūri atgal - į praeitį, kitas pirmyn - į ateitį. Jis yra ne tik laiko, bet ir visų stichijų nugalėtojas: priekinėmis kojomis remiasi į žemę, užpakalinėmis į vandenį, sparnai įveikia orą, bet ugnį simbolizuojanti strėlė turi įveikti Skorpioną - jo paties gašlumą. Tik tada jis taps harmoningu. Tik tada galės vadintis žmogumi.
  • Senovės graikai su Šauliu tapatino kelis herojus:
    • Mūzų numylėtinis Krotas buvo Pano sūnus, turėjęs arklio kojas ir satyro uodegą. Jis augo kartu su mūzomis ant Helikono kalno ir buvo labai kilnus. Jis išrado šaudymą iš lanko, ir taip parūpindavo laukinių žvėrių maistui. Krotas sugalvojo susižavėjimą mūzų menu išreikšti plojimu. Mūzos paprašė Dzeuso savo numylėtinį Krotą iškelti į dangų. Taip jis tapo Šaulio žvaigždynu.
    • Heraklio draugas ir mokytojas Chironas, kurį Heraklis netyčia sužeidė Lernos hidros nuodais ištepta strėlė.
    • Kentauras Folas, dievams aukodavęs gyvūnus. Jis svetingai savo oloje priėmė Heraklį, bet irgi netyčia susižeidė užnuodyta strėle.


Apie pastebėtas klaidas ir netikslumus praneškite adresu info AT astronomija . lt

 

Tikslus laikas