Taurus


 Tauras, lot. Taurus

Tau

Tauras

Š. hemisferos Paukščių Tako ir Zodiako žvaigždynas, plotas 314 kv. laipsn.
Zodiako ženklas - ♉.
Geriausiai matomas žiemą.



Šviesiausios žvaigždės

  • Aldebaranas (α Tau, V=0.85, K5 III), Parilicium, Cor Tauri (Tauro širdis), Paliliya. Arab. al-dabarān - „einantis paskui“ (gal būt paskui Plejadas). Raudonoji milžinė, kurios skersmuo 44.2 kartų didesnis, nei Saulės. Atstumas iki jos ~65 šm.
  • Alnatas (β Tau, V=1.65, B7 III), El Nath, Alnath, Nath.
  • Shurnarkabti Shashutu (ζ Tau, V=3.00, B4 III), Alheka, Tien Kwan. Sen. Babilone ją vadino Shurnarkabti-sha-shutu - „pietinė Jaučio žvaigždė“.
  • Eltor (λ Tau, V=3.41, B3V + A), Elthor, Althor, Althaur, Al Thaur, Guanna. Arab hawr Ath-Thurayya - „bulius“.
  • Hiadės:
    • Ambrozija (γ Tau, V=3.65, K0 III), Hyadum I, Prima Hyadum, Primus Hyadum;
    • Eudora1 Tau, V=3.76, K0 III), Hyadum II, Secunda Hyadum, Secundus Hyadum;
    • Faisilė2 Tau, V=3.40, A7III), Phaeo (Phaesula).
    • Koronida (ε Tau, V=3.53, K0III), Coronis, Ain, Oculus Borealus. Arab. Ain - „akis“; Lot. Oculus Borealus - „šiaurinė akis“;
    • Polikso (71 Tau, V=4.48, F0V), Polyxo.
  • Plejadės:
    • Alkionė (η (25) Tau, V=2.86, B7IIIe);
    • Atlasas (27 Tau, V=3.62, B8III);
    • Elektra (17 Tau, V=3.70, B6IIIe);
    • Maja (20 Tau, V=3.86, B7III);
    • Meropė (23 Tau, V=4.17, B6IVev);
    • Taigeta (19 Tau, V=4.29, B6V);
    • Plejonė (28 Tau, V=5.09, B8IVep) - kintamoji;
    • Celena (16 Tau, V=5.44, B7IV);
    • Steropė, Asteropė (21 ir 22 Tau, V=5.64;6.41, B8Ve/B9V).



Įdomesni objektai

  • Padrikieji žvaigždžių spiečiai:
    • Hiadės yra ~151 šm. atstumu. Jas sudaro maždaug sferinės formos 300-400 žvaigždžių grupė - to paties amžiaus (625 mln. m.), kilmės vietos, cheminės sudėties ir panašiai judanti erdvėje (Aldebaranas jai nepriklauso, jis yra daugiau, nei dvigubai arčiau).
    • Plejadės (Sietynas, M 45) matomos plika akimi (matomos 6-9 žvaigždės). Atstumas nuo Saulės ~440 šm, skresmuo ~13 šm. Tai – labai jaunas (~115 mln. m.), nespėjęs išsisklaidyti spiečius. Jame ~3000 žvaigdžių. Dominuoja labai jaunos karštos žvaigždės, bet yra nemažai ir rudųjų nykštukių. Spiečius prasilenkia su atspindžio ūku.
    • ir daug tolimesnių spiečių
  • Simeis_147
    Šaino ūkas
    Krabo ūkas M 1
    Krabo ūkas

    Supernovų liekanos:

    • Krabo ūkas (M 1, NGC 1952) – dujinis emisinis (pluoštinis) ūkas. Atstumas iki jo ~6000 šm. Ūko matmenys – 10x7 šm. Tai 1054 m. astronomų stebėtos supernovos liekana. Tuo metu jos regimasis ryškis išaugo nuo -7 iki -4.5. Ūko centre yra maždaug 10 km skersmens Krabo pulsaras.
    • Šaino ūkas (Sharpless 2-240) susideda iš daugybės pluoštų, užimančių ~3° skersmens (137 šm.) sferą. Laikomas gražiausia supernovos liekana visame danguje. Atstumas iki jo ~3000 šm. Amžius ~100000 m.
  • Didelis tamsiųjų ir mole­kulinių debesų telkinys.
  • Trys T asociacijos su daugybe jaunų žvaigždžių – orionidžių, tarp jų:
    • T Tau – šio tipo žvaigždžių atstovė,
    • RV Tau – pulsuojanti kintamoji žvaigždė, šio tipo žvaigždžių atstovė.


Istorija, mitai

  • Sen. šumerai vadino GU.UD AN.NA - Dangaus Jaučiu. Tuo laiku jis reiškė ir pavasario lygiadienį.

  • Sen. Egipte tai buvo šv. jautis Apis - reprodukcinės, kuriamos galios simbolis. Tai buvo daug didesnis žvaigždynas, kuriam priklausė ir dalis dabartinio Avino žvaigždžių.
  • Sen. graikai turi kelis variantus:
    • Balta jautis, kuriuo pasivertęs Dzeusas, pagrobė Europą.
    • Taip pat tai gali būti Kretos Jautis, kurį nukovė Heraklis.
    • Senuosiuose žvaigždėlapiuose pavaizduotas Orionas, puolantis Taurą.
  • Galimas lietuviškas Tauro ir Vežėjo pavadinimas – Grėbėjos (V. Straižio interpretacija, 1996).

Plejadės - anksčiau buvo atskitas žvaiggždynas. Tai titanas Atlantas su žmona okeanide Plejone ir jų septynios dukterys: Maja, Celaeno, Alkionė, Elektra, Asteropė, Taigetė, Meropė.
Lietuviai vadina Sietynu; latviai - Sietiņš; japonai - Subaru; rusai - septyniomis seserimis, sen. rusų pavadinimas Стожары, arba Волосожары.

Hiadės (Hajadės) - irgi buvo atskiru žvaigždynu. Tai nimfos, išauginusios dievą Dionisą, plejadžių ir brolio Hijo seserys, Atlanto ir Plejonės dukterys. Jos - nešančios lietų. Jų vardas kilo nuo verkimo it lietaus iš sielvarto (Hyades, gr. Ὑάδες - „lietingosios“), medžioklėje per nelaimingą atsitiktinumą žuvus jų broliui Hijui. Vėliau jos įkeltos į dangų. Jų vardai: Ambrosija, Eudora, Koronida, Fijona ir Polikso.
Sen. lietuviai vadino Dievo Darželiu.


Apie pastebėtas klaidas ir netikslumus praneškite adresu info AT astronomija . lt

 

Tikslus laikas