Vela


 Burės, lot. Vela

Vel

Burės

Dangaus p. hemisferos Paukščių Tako žvaigždynas, esantis už Laivagalio, plotas 500 kv. laipsn.
Lietuvoje nematomas.



Šviesiausios žvaigždės

Padalinus Argonautų laivą į atskirus žvaigždynus, žvaigždės išsaugojo savo numeraciją. Todėl Laivagalio žvaigždžių numeriai prasideda nuo γ:

  • Regoras (γ Vel) - Regor, Suhail, Suhail al Muhlif, Mulifeino žvaigždė. Arab. suhayl al-muħlif - „šlovinga priesaikos žvaigždė“.
    Regor - amerikiečių astronauto Rodžerio B. Čeffy (Roger Bruce Chaffee) vardo palindromas (Roger skaitant atgal - Regor). Čeffy žuvo bandant Apollo 1.
    Ne mažiau, kaip 6 žvaigždžių sistema. Šviesiausios: glaudi (atstumas tarp narių - tik 1av) dvinarė γ2 Vel, kusią sudaro masyvios Volfo Rajė (V=1.78, M=10M) ir O9I sp. klasės (V=4.27, M=30M) žvaigždės, apsisukančios viena aplink kitą per 78.5 d.; jų palydovės: γ1 Vel (arba γ Vel B, V=4.27) bei silpnesnės C, D ir E.

  • δ Vel (V=1.93, A1V), Koo She. Keturių žv. sistema.
  • λ Vel (V=2.23, K4Ib–II), Suhail, Suhail al Muhlif, Al Suhail, Alsuhail, Suhail Alwazn, Muliphein
  • κ Vel (V=2.50, B2IV–V).
  • κ Vel (V=2.47, B2IV), Markab.
  • μ Vel (V=2.69, G5III SB), Peregrini, Alherem, Al Haram.
  • N Vel (V=3.16, K5III), Marut.
  • φ Vel (V=3.52, B5Ib), Tseen Ke.
  • ο Vel (V=3.60, B3IV), Xestus.



Įdomesni objektai

  • NGC 2547
    NGC 2547
    NGC 2669
    NGC 2669
    IC 2391
    IC 2391

    Žvaigždyne daug padrikųjų žvaigždžių spiečių.

    • Ryškesnis IC 2391, matomas aplink ο Vel. Bet pati ο Vel jam nepriklauso - ji tik ten projektuojasi.

    • Šalia jo - silpnesnis NGC 2669.
    • Netoli γ Vel matomas kitas silpnesnis spiečius NGC 2547.
  • Gamo ūkas
    Gamo ūkas

    Gamo ūkas (Gum 12) - didžiulė maždaug 40° skersmens jonizuoto vandenilio sritis Burių ir Laivagalio žvaigždynuose - prieš paždaug milijoną metų sprogusios supernovos liekana. Jis tiek išsiplėtęs ir toliau besiplečiantis (priekinis kraštas yra tik už 330 šm, o tolimesnis - už 1500 šm), kad jį labai sunku atskirti nuo fono. Ūko švytėjimą sužadina ζ Pup (O5Iaf) žvaigždės ir dvinarės žv. sistemos γ2 Vel (WC8 / O7.5e) ultravioletiniai spinduliai.
    Ūką 1953 m. atrado australas K. Gamas (Colin Stanley Gum).

    • Pieštuko ūkas NGC 2736
      Pieštuko ūkas
      Burių radijo pulsaras
      Burių pulsaras
      Vela SNR
      Vela SNR

      Daug jaunesni Gamo ūko centre už ~800 šm - prieš ~11 000 m. sprogusios supernovos lie­kana Vela SNR - 3×6° (70×140 šm) dydžio pluoštinis ūkas ir Burių pulsaras (PSR B0833-45 arba PSR J0835-4510. Tai vienas ryškiausių mūsų dangaus objektų (Vela X) rentgeno ir gama spinduliuose.
      Nereikia jo painioti su kitu pulsaru Vela X-1.

    • Gamo ūko dalis - emisinis ūkas NGC 2736 yra vadinamas Pieštuko ūku. Jis yra už 815 šm.
  • NGC 3132
    NGC 3132

    Planetiškasis ūkas NGC 3132, dar vadinamas Aštuonių pliūpsnių, Aštuoniukių arba Pietų Žiedo ūku, yra vienas artimesnių - atstumas iki jo 2000 šm, skersmuo ~1šm. Ūko centre - dvi 10-to ir 16-to ryškio žvaigždės, bet jį sukūrė blankesnioji baltoji nykštukė. Jos ultravioletinis spinduliavimas ir sukelia ūko švytėjimą.

  • NGC 3201
    NGC 3201

    Kamuolinis žvaigžd­žių spiečius NGC 3201 (V=7.1).

  • Trys OB asociacijos.


Istorija, mitai

Žvaigždynas atsirado 1763 m., kai Nikola Luji de Lakailis (Nicolas Louis de Lacaille) Argonautų Laivo - Argo žvaigždyną padalino į Burių, Kompaso, Laivo Kilio ir Laivagalio žvaigždynus.

  • Laivas buvo pavadintas Argu jo statytojo Argo garbei. Juo Jasono vadovaujami argonautai dar prieš Trojos karą plaukė į Kolchidę atgabenti Aukso vilnos.


Apie pastebėtas klaidas ir netikslumus praneškite adresu info AT astronomija . lt

 

Tikslus laikas