Žvaigždėtasis dangus

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

(angl. Starry sky)

Nakties danguje matomų šviesulių visuma. Giedrą be Mėnulio naktį vienu metu plika akimi galima matyti ~2500 žvaigždžių (iki 6-ojo ryškio), visoje dangaus sferoje ~4800 žvaigždžių. Pro žiūroną matoma ~42 000 žvaigždžių (iki 8-ojo ryškio), pro 15 cm skersmens teleskopą ~6 mln. žvaigždžių (iki 13-ojo ryškio). Plika akimi ir pro teleskopus t. p. matomi žvaigždžių spiečiai ir aso­ciacijos, difuziniai ir planetiškieji ūkai, galaktikos, galaktikų spiečiai, kvazarai, Saulės sistemos kūnai (planetos, jų palydovai, asteroidai, kometos, meteorai, dirbtiniai Že­mės palydovai). Plika akimi iš jų matomi padrikieji žvaigždžių spiečiai Hiados, Sietynas, Prakartas, Berenikės Garbanos, Persėjo Alfa ir h+χ, kamuoliniai žvaigždžių spiečiai Kentauro Omega ir Tukanos 47, Didysis Oriono ūkas, Andromedos galaktika, du Magelano Debesys, planetos Jupiteris, Marsas, Merkurijus, Saturnas, Uranas ir Ve­nera, asteroidas Vesta, kai kurios kometos, meteorai, dirbtiniai Žemės palydovai. Dėl įvairių procesų Žemės atmosferoje žvaigždėtasis dangus t. p. švyti (žr. Nakties dan­gaus švytėjimas); kartais matomos polinės pašvaistės.