Žvaigždžių spektrai
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Stellar spectra)
Visų žvaigždžių spektrai yra tolydiniai su daugybe sugerties linijų, priklausančių įvairiems chem. elementams ir sugerties juostų, priklausančių įvairioms molekulėms. Pagal vienų ar kitų elementų linijų ar molekulių juostų buvimą ir jų tamsį žvaigždės skirstomos į spektrines klases O–B–A–F–G–K–M–L–T (temperatūros žemėjimo kryptimi). O ir B spektr. klasių žv. spinduliavimo stiprio maksimumas yra ultravioletiniame spektro ruože, A žv. – violetiniame ruože, F žv. – mėlynajame ruože, G žv. – žaliajame ir geltonajame ruože, K ir M žv. – raudonajame ir infraraudonajame ruože. B, A ir F spektr. klasių žv. spektruose matomi intensyvumo šuoliai ties Laimano, Balmerio, Pašeno ir kitų vandenilio serijų ribomis. O spektr. klasės žv. spektruose tamsiausios jonizuoto helio linijos, B spektr. klasės – neutralaus helio ir vandenilio linijos, A ir F spektr. klasės – vandenilio ir kai kurių metalų linijos, G–K spektr. klasių – daugybė metalų linijų (ypač tamsios Ca, Fe, Na, Mg linijos), M spektr. klasės – metalų linijos ir TiO molekulių juostos, L spektr. klasės – šarminių metalų K, Rb, Cs linijos ir TiO, VO, FeH ir CrH molekulių juostos, T spektr. klasės – šarminių metalų Cs ir Li linijos ir H2O, FeH ir CH4 molekulių juostos. Anglingųjų R ir N spektr. klasių žv. spektruose be metalų linijų matomos C2, CN ir CH molekulių juostos, o cirkoningųjų S spektr. klasės žvaigždžių spektruose – ZrO molekulių juostos. Kai kurių tipų žvaigždžių (Volfo – Raje, Of, Oe, Be, Herbigo žvaigždžių, orionidžių, novų, supernovų ir kt.) spektruose stebimos emisijos linijos.