astronomija.lt 2017 m. astronominis kalendorius Šviesulių teka, laida ir matomumas Orų prognozė

Žvaigždžių spektrai

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

Jump to: navigation, search

(angl. Stellar spectra)


Visų žvaigždžių spektrai yra tolydiniai su daugybe sugerties linijų, priklausančių įvairiems chem. elementams ir sugerties juos­tų, priklausančių įvairioms molekulėms. Pagal vienų ar kitų elementų linijų ar molekulių juostų buvimą ir jų tamsį žvaigždės skirstomos į spektrines klases O–B–A–F–G–K–M–L–T (temperatūros žemėjimo kryptimi). O ir B spektr. klasių žv. spinduliavimo stiprio maksimumas yra ultravioletiniame spektro ruože, A žv. – viole­tiniame ruože, F žv. – mėlynajame ruože, G žv. – žaliajame ir geltonajame ruože, K ir M žv. – raudonajame ir infraraudonajame ruože. B, A ir F spektr. klasių žv. spekt­ruose matomi intensyvumo šuoliai ties Laimano, Balmerio, Pašeno ir kitų vandenilio serijų ribomis. O spektr. klasės žv. spektruose tamsiausios jonizuoto helio linijos, B spektr. klasės – neutralaus helio ir vandenilio linijos, A ir F spektr. klasės – vande­nilio ir kai kurių metalų linijos, G–K spektr. klasių – daugybė metalų linijų (ypač tamsios Ca, Fe, Na, Mg linijos), M spektr. klasės – metalų linijos ir TiO molekulių juostos, L spektr. klasės – šarminių metalų K, Rb, Cs linijos ir TiO, VO, FeH ir CrH molekulių juostos, T spektr. klasės – šarminių metalų Cs ir Li linijos ir H2O, FeH ir CH4 molekulių juostos. Anglingųjų R ir N spektr. klasių žv. spektruose be metalų linijų matomos C2, CN ir CH molekulių juostos, o cirkoningųjų S spektr. klasės žvaigždžių spektruose – ZrO molekulių juostos. Kai kurių tipų žvaigždžių (Volfo – Raje, Of, Oe, Be, Herbigo žvaigždžių, orionidžių, novų, supernovų ir kt.) spektruose stebimos emisijos linijos.