astronomija.lt 2017 m. astronominis kalendorius Šviesulių teka, laida ir matomumas Orų prognozė

Žvaigždynai

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

Jump to: navigation, search

(angl. Constellations)


Atsitiktinių žvaigždžių grupių, kurios senovėje asoci­javosi su įv. mitinių asmenų, gyvūnų ir daiktų atvaizdais, projekcijos į dangaus sferą. Žvaigždynų ribos oficialiai pirmąkart nustatytos 19 a. viduryje: jas 1843 m. knygoje "Naujoji Uranometrija" paskelbė F. Argelanderis. Tarptautinės astronomų sąjungos 1925 m. nutarimu visas dangus suskirstytas į 88 žvaigždynus (žr. lentelę). Žvaigždynų ribos lygiagrečios dangaus lygiagretėms ir deklinacijos apskritimų lankams. 45 žvaigždynai yra dangaus p. hemisferoje; Lietuvos danguje matoma dan­gaus š. hemisferos 28 žvaigždynai ir p. hemisferos 20 žvaigždynų š. dalys. 15 žvaigž­dynų yra dangaus pusiaujo juostoje, t. y. išsidėstę per abu dangaus pusrutulius.

Savitą grupę sudaro Zodiako juostos žvaigždynai, išsidėstę išilgai ekliptikos. Metinis Saulės kelias eina per šiuos Zodiako žvaigždynus: Žuvis, Aviną, Taurą, Dvynius, Vėžį, Liū­tą, Mergelę, Svarstykles, Skorpioną, Gyvatnešį, Šaulį, Ožiaragį, Vandenį. Žvaigždyno ribose esančios žvaigždės nesudaro vienalytės fizinės grupės, yra įvairiai nutolusios nuo Saulės ir viena nuo kitos.