Žvaigždynai
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Constellations)
Atsitiktinių žvaigždžių grupių, kurios senovėje asocijavosi su įv. mitinių asmenų, gyvūnų ir daiktų atvaizdais, projekcijos į dangaus sferą. Žvaigždynų ribos oficialiai pirmąkart nustatytos 19 a. viduryje: jas 1843 m. knygoje "Naujoji Uranometrija" paskelbė F. Argelanderis. Tarptautinės astronomų sąjungos 1925 m. nutarimu visas dangus suskirstytas į 88 žvaigždynus (žr. lentelę). Žvaigždynų ribos lygiagrečios dangaus lygiagretėms ir deklinacijos apskritimų lankams. 45 žvaigždynai yra dangaus p. hemisferoje; Lietuvos danguje matoma dangaus š. hemisferos 28 žvaigždynai ir p. hemisferos 20 žvaigždynų š. dalys. 15 žvaigždynų yra dangaus pusiaujo juostoje, t. y. išsidėstę per abu dangaus pusrutulius.
Savitą grupę sudaro Zodiako juostos žvaigždynai, išsidėstę išilgai ekliptikos. Metinis Saulės kelias eina per šiuos Zodiako žvaigždynus: Žuvis, Aviną, Taurą, Dvynius, Vėžį, Liūtą, Mergelę, Svarstykles, Skorpioną, Gyvatnešį, Šaulį, Ožiaragį, Vandenį. Žvaigždyno ribose esančios žvaigždės nesudaro vienalytės fizinės grupės, yra įvairiai nutolusios nuo Saulės ir viena nuo kitos.