Atmosferinė refrakcija
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Atmospheric refraction)
Žemės atmosferos reiškinys, kai taškinio šviesulio (pvz. žvaigždės) šviesos spindulys, esantis kampu į stebėjimo vietos vertikalę, nukrypsta nuo tiesioginio sklidimo krypties, t.y. atmosfera veikia kaip prizmė. Zenite refrakcijos nėra. Dėl refrakcijos tikrasis šviesulio zenitinis nuotolis yra didesnis negu regimasis. Ties horizontu refrakcijos dydis yra ~35′. Dėl to šviesuliai anksčiau pateka ir vėliau nusileidžia, tekanti Saulė atrodo suplota. Kadangi šviesos spindulių lūžis atmosferoje priklauso nuo jų bangos ilgio, tai šviesa išsisklaido į labai mažos dispersijos spektriuką (atmosferinė dispersija). Ties horizontu tokio spektriuko ilgis yra 30–35″. Plika akimi atmosferinė dispersija nepastebima.