Berilis
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Beryllium, Be)
Cheminis elementas, kurio atominis numeris 4. Turi tik vieną stabilų izotopą 9Be. Saulės spektre berilio linijos buvo identifikuotos 1928 m. Visatoje berilio ir vandenilio gausos santykis yra 1.2·10–11. Tarpžvaigždinėje medžiagoje berilis liko nuo Didžiojo Sprogimo, tačiau dalis jo galėjo susidaryti ir skaldymo branduolinėse reakcijose iš sunkesnių branduolių, veikiant kosminiams spinduliams. Žvaigždžių gelmėse jau 3.6 mln. K temperatūroje berilis reaguoja su kitais lengvaisiais elementais ir virsta heliu. Taigi berilis sudega dar žvaigždei esant gravitacinės trauksmos stadijoje. Žr. Litis.