Krūvio sąsajos įtaisas
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Charge-coupled device, CCD detector)
Dviejų matavimų elektroninis prietaisas, skirtas registruoti regimąją šviesą, ultravioletinius ir infraraudonuosius spindulius iki 1.1 μm bangos ilgio. Susideda iš spinduliams jautrių 10–30 μm dydžio silicio elementų, sudarančių maždaug kvadratinės formos mozaiką (paprastai 512×512, 1024×1024 , 2048×2048 elementų dydžio). Mozaikos dydis būna 1–5 cm. Galima sudėti kelis CCD imtuvus vieną greta kito ir tuo padidinti registruojamo lauko dydį. Ekspozicijos metu CCD imtuvas atšaldomas iki minus 80–150 °C. Dangaus sklypelio vaizdas su žvaigždėmis, galaktikomis ar ūkais nuskaitomas skaitmenine forma ir perduodamas į kompiuterį. CCD imtuvai yra jautresni už visus kitus žinomus elektromagnetinių spindulių imtuvus – jų kvantinis našumas siekia 80%. Išrasti 1970 m.