Dvinarės žvaigždžių sistemos
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Binary stars)
Saulės aplinkoje maždaug kas antra žvaigždė yra dvinarės sistemos narys. Dvinarės žvaigždžių sistemos abu nariai dėl gravitacijos skrieja pagal Keplerio dėsnius aplink bendrą masės centrą. Pagal atradimo būdą dvinarė žvaigždžių sistema gali būti vizualinė, spektrinė, užtemdomoji (arba fotometrinė), astrometrinė. Vizualinės dvinarės žvaigždžių sistemos abu nariai matomi atskirai. Spektrinės dvinarės žvaigždžių sistemos atrandamos pagal periodišką radialinio greičio kitimą, užtemdomosios dvinarės žvaigždžių sistemos – pagal spindesio kitimą, kai nariai vienas kitą užtemdo, astrometrinės dvinarės žvaigždžių sistemos – pagal periodišką savojo judėjimo kitimą. Dvinarės žvaigždžių sistemos didesnės masės narys vadinamas pirminiu, mažesnės masės – antriniu. Pagal narių tikrąjį atstumą dvinarės žvaigždžių sistemos skirstomos į tolimas ir glaudžias poras. Tam tikruose evoliucijos etapuose glaudžios žvaigždžių sistemos nariai gali pakeisti savo formą, iš vieno nario medžiaga gali srūti į kitą, vienas narys gali įkaitinti kitą narį. Tai sąveikaujančios žvaigždžių sistemos. Fizinių dvinarių žvaigždžių sistemų nereikia painioti su vadinamosiomis optinėmis žvaigždžių poromis, kurių abu nariai dėl atsitiktinės projekcijos plika akimi ar per teleskopą matomi danguje ta pačia kryptimi, tačiau fiziškai yra labai toli vienas nuo kito.