Galaktikos diskas
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Galactic disk)
Plokščioji mūsų Galaktikos posistemė, kurią sudaro jaunesnės negu 8 mlrd. m. žvaigždės bei tarpžvaigždiniai dujų ir dulkių debesys. Disko plokštuma eina maždaug Paukščių Tako viduriu. Disko spindulys apie 50 000 šm. Saulė yra už ~28 000 šm. nuo disko centro. Kuo jaunesnės žvaigždės, tuo jos labiau telkiasi į disko plokštumą. O–B spektrinių klasių žvaigždės, jų spiečiai ir asociacijos sudaro vadinamąjį plonąjį diską, kurio storis Saulės aplinkoje yra apie 650 šm ir kuriame yra spiralinės vijos. Didesniuose nuotoliuose diskas storėja ir iškrypsta. Erelio – Gulbės – Cefėjo žvaigždynų kryptimi diskas nukrypsta aukštyn nuo plokštumos, o Kilio – Laivagalio – Kentauro žvaigždynų kryptimi – žemyn nuo plokštumos. Senesnės žvaigždės (5–8 mlrd. m. amžiaus) sudaro storąjį diską, kurio storis yra apie 3000 šm. Galaktikos centrinėje dalyje diskas susilieja su centriniu telkiniu. Disko žvaigždės beveik apskritomis orbitomis skrieja aplink Galaktikos centrą. Skriejimo greitis sudėtingai priklauso nuo nuotolio iki centro. Saulės skriejimo greitis yra 220 km/s, orbitinis periodas – 230 mln. m.