Geležis

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

(angl. Iron)

Cheminis elementas, kurio atominis numeris 26. Turi 4 stabilius izotopus: ⁵⁶Fe (91.68%), ⁵⁴Fe (5.84%), ⁵⁷Fe (2.17%) ir ⁵⁸Fe (0.31%). Skliaustuose nurodyta santykinė izotopų gausa Žemėje. Labiausiai paplitęs Visatoje metalas. Susi­daro masyvių žvaigždžių (>8 M_S) gelmėse, kai temperatūra pasiekia >2 mlrd. K ir supernovų sprogimų metu. Geležies atomų branduoliai iš visų elementų turi didžiau­sią jungties energiją vienam nuklonui. Geležies junginiai silikatų pavidalu sutinkami tarpžvaigždinėse dulkėse, planetose, asteroiduose ir kometoiduose. Gryna geležis yra Žemės grupės planetų branduoliuose, kai kuriuose asteroiduose ir meteoroiduose.