Gravitacinis lęšis
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Gravitational lens)
Didelės masės kūnų (pvz., žvaigždžių spiečių, galaktikų) gravitacinis laukas, tam tikromis sąlygomis veikiantis kaip lęšis ir fokusuojantis tolimų šaltinių spindulius. Kai gravitacinis lęšis veikia taškinį šaltinį (pvz., kvazarą), susidaro dvigubi, trigubi arba keturgubi vaizdai, šaltinio spindesys sustiprinamas. Kai lęšis veikia tam tikro ploto šaltinį (pvz., galaktiką), susidaro šviesūs lankai. Jei tolimos galaktikos ir gravitacinio lęšio centrai sutampa, susidaro šviesus žiedas. Gravitacinio lęšio reiškinį (jis vadinamas mikrolęšio reiškiniu) gali sukelti ir žvaigždė arba didelės masės tamsus kūnas, atsidūręs tiksliai priešakyje kitos, tolimesnės žvaigždės. Tokio praėjimo metu tolimos žvaigždės spindesys kuriam laikui (pvz., kelioms dienoms ar savaitėms) sustiprėja (žr. MACHO objektai). Pirmasis gravitacinis lęšis atrastas 1979 m.