Gravitacinis nestabilumas
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Gravitational instability)
Tendencija didėti tankio fliuktuacijoms nehomogeniniame tarpžvaigždinės medžiagos debesyje dėl vidinės gravitacijos. Kai medžiagos gniužulas pasiekia tam tikrą masę, jo gravitacinė trauksma vyksta negrįžtamai, nes gniužulo viduje gravitacijos jėga viršija dujų slėgio sukeliamą pasipriešinimą. Tokie gniužulai tampa naujų žvaigždžių susidarymo centrais. Pavienis Saulės masės gniužulas ima trauktis būdamas 0.65 šm skersmens, o tai atitinka 10 000 molekulių/cm3 koncentraciją.