Gravitacinis paradoksas
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Gravitational paradox)
Jei Visata yra begalinė ir tolygiai pripildyta medžiagos, tai, remiantis Niutono visuotinės gravitacijos dėsniu, gravitacijos jėga, veikianti kosm. kūną (pvz., galaktiką), turi būti neapibrėžta arba begalinė. Paradoksas atsiranda dėl to, kad Niutono gravitacijos teorija atsižvelgia tik į materijos masę, o erdvės savybes (geometriją) laiko nepriklausomomis nuo erdvėje esančios materijos. Gravitacinio paradokso išvengiama Visatos modeliuose, pagrįstuose bendrąja reliatyvumo teorija. Pasak jos, medžiagos pasiskirstymas erdvėje, nulemiantis gravitacijos jėgas, yra susijęs su erdvės geometrija. Paradoksą suformulavo H. fon Zėligeris 1895 m.