Ija
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Io)
Vienas didžiųjų Jupiterio palydovų. Orbitos spindulys 421 600 km, orbitinis ir apsisukimo periodas 1.769 d., skersmuo 3630 km, ryškis opozicijoje 5.0. Paviršiuje vyksta aktyvi vulkaninė veikla, yra keli šimtai veikiančių ugnikalnių (iki 9 km aukščio), kurie išmeta medžiagą iki 600 km aukščio. Paviršių dengia sieros ir sieros dioksido sluoksnis. Po šiuo sluoksniu yra pluta, sudaryta iš silikatų. Nerasta nei vieno smūginio kraterio. Vid. tankis 3.57 g/cm3, geometrinis albedas 61%. Atrado G. Galilėjas (Italija) 1610 m. 1996–2002 m. detaliai tyrinėjo erdvėlaivis "Galileo". Pavadintas senovės graikų upių dievo Inacho dukters vardu. Įsimylėjęs Iją, Dzeusas pavertė ją balta telyčaite, norėdamas apsiginti nuo Heros pykčio.