Infraraudonoji astronomija
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Infrared astronomy)
Astrofizikos šaka, tirianti kosm. objektų infraraudonąjį spinduliavimą (elektromagn. bangų spektro sritį nuo 800 nm iki 100 μm). Žemės atmosfera praleidžia tik kai kurių bangos ilgių infraraudonuosius spindulius (žr. Atmosferos langai), dėl to infraraudonosios astronomijos tyrimai daromi iš balionų, lėktuvų, raketų, orbitinių observatorijų.