Saturno žiedai
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Saturn’s rings)
Kietų dalelių (daugiausia ledo, su maža silikatų priemaiša), skriejančių aplink Saturną jo pusiaujo plokštumoje, sistema. Pagal nuotolį nuo Saturno išsidėstę taip: D žiedas (67–75 tūkst. km nuo Saturno centro), C žiedas (75–92 tūkst. km), B žiedas (92–118 tūkst. km), A žiedas (122–137 tūkst. km), F žiedas (140 tūkst. km, plotis ~100 km), G žiedas (165–174 tūkst. km), E žiedas (180–480 tūkst. km). Tarp A ir B žiedų yra 4500 km pločio Kasinio tarpas. Tarp B ir C žiedų tarpo beveik nėra. Tarp A ir F žiedų yra ~3000 km pločio "Pionieriaus" tarpas. Žiedų storis <1 km. Per teleskopą iš Žemės matomi tik šviesūs A ir B žiedai (jie atspindi ~99 % visos žiedų atspindimos Saulės šviesos) ir blankus C žiedas. Žiedus sudaro ledo gabalai, kurių skersmuo nuo kelių mikrometrų iki 10 m. Žiedai susideda iš siauresnių koncentrinių žiedų; pvz., A, B ir C žieduose jų priskaičiuojama ~1000. Saturno žiedus 1610 m. pastebėjo G. Galilėjas (jie atspindi ~99 % visos žiedų atspindimos Saulės šviesos) ir blankus C žiedas. Žiedus sudaro ledo gabalai, kurių skersmuo nuo kelių mikrometrų iki 10 m. Žiedai susideda iš siauresnių koncentrinių žiedų; pvz., A, B ir C žieduose jų priskaičiuojama ~1000. Saturno žiedus 1610 m. pastebėjo G. Galilėjas (Italija), bet palaikė juos palydovais. 1656 m. Ch. Huigensas (Olandija) įrodė, kad tai žiedai. C žiedą 1848 m. atrado Dž. ir V. Bondai.