Kometų branduoliai

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

(angl. Comet nuclei)

Pagrindinė kometos dalis, kurioje sutelkta beveik visa jos masė, kitaip – kometoidas. Kometoidai susideda iš sušalusių dujų su dulkių ir meteorinių dalelių priemaiša ("purvina sniego gniūžtė"). Maždaug 30% tūrio užima H₂O ledas, 20% tūrio – organinės medžiagos (vad. geltonoji me­džiaga), 8% – silikatai (dulkės ir meteorinės dalelės), 3% – anglis, likę 40% – molekulių CO, CO₂, H₂O, HCO ir kiti radikalai. Daugumos kometoidų skersmuo 1–10 km, bet kai kurie yra iki 50 km skersmens. Kai kometoidas priartėja prie Saulės arčiau negu Jupiterio orbita (~5 av), prasideda medžiagos sublimacija nukreiptoje į Saulę jo paviršiaus pusėje, susidaro koma, o po to ir uodega. Dėl medžiagos netekimo kometoidų masės mažėja. Po kelių šimtų priartėjimų prie Saulės kometoidai suyra ir virsta meteoroidų srautu. Milijardai kometoidų skrieja aplink Saulę Koiperio-Edž­vorto juostoje ir Orto debesyje, niekada nepriartėdami prie Saulės. Ten jie gali egzis­tuoti milijardus metų be jokio pokyčio. Kai kurie Koiperio–Edžvorto juostos kometoi­dai yra iki 1000 km skersmens, galbūt yra ir dar didesnių.