astronomija.lt 2017 m. astronominis kalendorius Šviesulių teka, laida ir matomumas Orų prognozė

Konfigūracija

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

Jump to: navigation, search

(angl. Configuration or aspect)


Planetų konfigūracijos
Enlarge
Planetų konfigūracijos

Žvaigždžių, planetų ir kitų kosm. kūnų regimoji tarpusavio padėtis dangaus sferoje. Būdingiausia planetų konfigūracija – pla­netų padėtis Saulės atžvilgiu. Vidinės planetos Merkurijus ir Venera matomos iš Že­mės 4 pagr. konfigūracijose: apatinėje ir viršutinėje jungtyse, rytų ir vakarų elongacijose. Jungčių momentu vidinė planeta, Saulė ir Žemė yra maždaug vienoje tiesėje: apatinės jungties momentu planeta yra tarp Saulės ir Žemės, viršutinės jungties momentu Sau­lė yra tarp planetos ir Žemės. Elongacijų momentu planeta yra nutolusi didžiausiu regimuoju kampu nuo Saulės į rytus (rytų elongacija) arba į vakarus (vakarų elongacija). Dėl planetų orbitų elipsiškumo planetų kampinis nuotolis nuo Saulės elongacijų momentu kinta taip: Merkurijaus nuo 18° iki 28°, Veneros – nuo 45° iki 48°. Išorinės planetos mato­mos iš Žemės t. p. 4 pagr. konfigūracijose: jungtyje, opozicijoje, rytų ir vakarų kvadratūroje. Jungties momentu išorinė planeta, Saulė ir Žemė yra maždaug vienoje tiesėje, o pla­neta yra už Saulės, opozicijos momentu Žemė yra tarp Saulės ir planetos, kvadratūrų momentu planeta yra per 90° į rytus (rytų kvadratūra) arba vakarus (vakarų kvadratūra) nuo Saulės. Mėnulio konfigūracijos (Mėnulio fazės) apibūdinamos panašiai kaip ir planetų; Mė­nulio jaunaties momentas būna, kai Mėnulis yra jungtyje, pilnaties momentas – opozi­cijoje, priešpilnio ar delčios – atitinkamai rytų ar vakarų kvadratūroje.