Koriolio jėga
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Coriolis force)
Inercijos jėga, veikianti greičiu v judantį kūną atskaitos sistemoje, kuri sukasi kampiniu greičiu ω. Veikia statmenai kūno judėjimo krypčiai. Dėl Žemės sukimosi laisvai krintantys kūnai nukrypsta nuo vertikalės į rytus. Kūnai, judantys Žemės paviršiuje, š. pusrutulyje nukrypsta nuo judėjimo krypties į dešinę, p. pusrutulyje – į kairę. Dėl Koriolio jėgos ardomi kai kurių upių krantai. Veikia Žemės atmosferos ciklonų, Jupiterio Raudonosios dėmės, dujų srautų glaudžiose dvinarėse žvaigždžių sistemose judėjimą. Pirmasis išmatavo prancūzų fizikas G. Koriolis (1792–1843).