astronomija.lt 2017 m. astronominis kalendorius Šviesulių teka, laida ir matomumas Orų prognozė

Kvazarai

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

Jump to: navigation, search

(angl. Quasars)


Viena aktyviųjų galaktikų branduolių rūšių. Optiškai panašūs į žvaigždes, tačiau skvarbiose nuotraukose matomos kvazarus supančios pavienės ar sąveikaujančios galaktikos. Daugumos kvazarų nuotraukose matyti beveik šviesos greičiu skriejančios dvi siauros medžiagos čiurkšlės. Spektruose yra stiprios ir plačios emisijos linijos su dideliu raudonuo­ju poslinkiu. 2001 m. atrastas kvazaras su raudonuoju poslinkiu z = 6.3, kas metai atrandama vis tolimesnių kvazarų. Tolimiausi žinomi kvazarai tolsta nuo mūsų greičiu, kuris lygus maždaug 95% šviesos greičio. Kvazarų spinduliavimo galia 1040–1041 W (100–1000 kartų didesnė negu didžiausios galaktikos galia). Apie 10% kvazarų yra stiprūs radijo bangų šaltiniai. Kvazarų spinduliavimo stipris tiek optiniame, tiek radijo dažnių ruože netaisyklingai kinta. Manoma, kad kvazarų spinduliavimo energiją generuoja tarpžvaigždinės medžiagos ir atskirų žvaigždžių akrecija į juodąją bedugnę, kurios masė ~108 MS. Per metus bedugnė praryja ~1 MS. Beveik visi kvazarai yra rentgeno spindulių šaltiniai. Daugiausiai kvazarų buvo per pirmuosius 2–3 mlrd. Visatos evoliucijos metų. Kvazaro aktyvaus spinduliavimo periodas trunka 10–100 mln. m. Pirmąjį kvazarą 3C 273 atrado K. Hazardas (Australija) ir M. Šmidtas (JAV) 1962–1963 m. Žinomų kvazarų skaičius artėja prie 20 000. Dar žr. Aktyviosios galaktikos.