Lagranžo taškai

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

(angl. Lagrangian points)

Dviejų didelės masės kūnų, skriejančių aplink bendrą masės centrą, apskritiminių orbitų plokštumos 5 taškai. Jei viename šių taškų yra trečias mažos masės kūnas, jis gali ilgai skrieti pastovia orbita, nekeisdamas savo padėties didelės masės kūnų atžvilgiu. Trys Lagranžo taškai yra tiesėje, kuri eina per didelės masės kūnų masės centrus: L1 yra tarp tų kūnų, L2 – už mažesnės masės kūno, L3 – už didesnės masės kūno. Taškai L4 ir L5, lygiai nutolę nuo abiejų didelės masės kūnų, yra mažesnės masės kūno orbitoje. Ties Jupiterio orbitos aplink Saulę taškais L4 ir L5 skrieja dvi asteroidų trojėnų grupės. Ties Mėnulio orbitos aplink Žemę taškais L4 ir L5 yra du dulkiniai Žemės palydovai. Saulės ir Žemės sistemos taške L1 skrieja Saulės observatorija SOHO, o taške L2 – mikrobangių spindulių observatorija MAP. Taškų buvimą įrodė J. Lagranžas (Prancūzija) 1772 m. Dar žr. Rošo ertmė.