astronomija.lt 2017 m. astronominis kalendorius Šviesulių teka, laida ir matomumas Orų prognozė

Marsas

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

Jump to: navigation, search

(angl. Mars)


Marsas (NASA nuotr.)
Enlarge
Marsas (NASA nuotr.)

Saulės sistemos planeta, ketvirta pagal nuotolį nuo Saulės. Jei Marso opozicijos metu Žemė yra afelyje, o Marsas perihelyje, įvyksta didžioji opozicija (ji pasikartoja vidutiniškai kas 14 m.). Didžiojoje opozicijoje Marso diskas matomas 26″ kampu, jo spindesys siekia minus 2.9 ryškį. Kai Marsas yra toliausiai nuo Žemės, jo disko kampinis skersmuo būna tik 3.5″. Marso paviršiuje daug kraterių, yra kanjonų, plokštikalnių, lygumų, ungikalnių. Vidutinis aukščių skirtumas ~10 km. Aukščiausi planetos kalnai yra 5 ugnikalniai (Olimpas, Askrėja, Arsija, Povas ir Eliziejus), aukš­čiai 21–14 km. Planetos plutoje yra didžiulių plyšių ir sprūdžių; didžiausia yra ~4000 km ilgio Marinerio kanjonų sistema. Vietomis vingiuoja sausos upių vagos, aptikta išdžiūvusių ežerų. Marso p. pusrutulis ~3 km aukštesnis negu šiaurinis, be to, p. pusrutulyje žymiai daugiau kraterių. Marso atmosfera susideda iš anglies dioksido (95.3% tūrio), azoto (2.7%), argono (1.6%), deguonies (0.13%), anglies monoksido (0.08%), vandens garų (0.02%). Planetos geometr. albedas 15%, slėgis prie paviršiaus ~6.1 mb, t.y. 166 kartus mažesnis negu prie Žemės paviršiaus. 15–45 km aukštyje kartais matomi ploni debesys, sudaryti iš ledo kristalų. Dėl retos Marso atmosferos ir mažo debesuotumo labai kinta paviršiaus temperatūra per parą; pusiaujo srityse vidur­dienį paviršius įšyla iki +20°C, per naktį atšąla iki minus 100°C. Marso efektinė temperatūra 210 K. Atmosferoje pučia stiprūs vėjai (iki 30–50 m/s), kurie sukelia smėlio audras, kartais apimančias visą planetą. Marso teoriniai modeliai numato, kad jo centre yra ~1000 km spindulio geležies ir geležies sulfido branduolys, virš jo ~2300 km storio silikatų mantija, o virš jos ~100 km storio granito ir bazaltų pluta. Magnetinis laukas ~500 kartų silpnesnis negu Žemės. Turi 2 gamtinius palydovus Fobą ir Deimą. Svarbiausių rezultatų apie Marsą ir jo palydovus gauta iš tarppl. erdvėlaivių: JAV – "Mariner 4" (iki 30–50 m/s), kurie sukelia smėlio audras, kartais apimančias visą planetą. Marso teoriniai modeliai numato, kad jo centre yra ~1000 km spindulio geležies ir geležies sulfido branduolys, virš jo ~2300 km storio silikatų mantija, o virš jos ~100 km storio granito ir bazaltų pluta. Magnetinis laukas ~500 kartų silpnesnis negu Žemės. Turi 2 gamtinius palydovus Fobą ir Deimą. Svarbiausių rezultatų apie Marsą ir jo palydovus gauta iš tarppl. erdvėlaivių: JAV – "Mariner 4" (1965), "Mariner 6" ir Mariner 7" (1969), "Mariner 9".