astronomija.lt 2017 m. astronominis kalendorius Šviesulių teka, laida ir matomumas Orų prognozė

Neptūnas

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

Jump to: navigation, search

(angl. Neptune)


Neptūnas (NASA nuotr.)
Enlarge
Neptūnas (NASA nuotr.)

Saulės sistemos planeta milžinė, aštunta pagal nuotolį nuo Saulės. Plika akimi nematomas, nes ir opozicijoje jo spindesys yra tik 7.8 ryškio. Per teleskopus melsvos spalvos Neptūno skritulys matomas tik 2.2–2.4″ kampu. Atmosfe­ra susideda iš mol. vandenilio (80% tūrio), helio (19%), metano, etano. Paviršių pastoviai dengia debesys, sudaryti iš amoniako, vandens, amonio hidrosulfido ir meta­no kristalėlių. Atmosferos geometrinis albedas 41%. Neptūno efektinė temperatūra 47 K. Neptūno teoriniai modeliai numato, kad jo paviršių dengia amoniako ir metano vandenynas. Po juo yra vandens, amoniako ir metano ledų sluoksnis, o centre – tų pat ledų ir silikatų branduolys. Neptūno magnetinis laukas 3 kartus silpnesnis negu Že­mės, magnetosferos ašis nukrypusi nuo sukimosi ašies 46.9° kampu. Turi 11 žinomų gamtinių palydovų. Neptūną 1846 m. atrado J. Galė (Vokietija) ~1° nuotoliu nuo tos vietos kurią iš Urano judėjimo trikdymų apskaičiavo U. Leverjė ir Dž. Adamsas. 1989 m. pro Neptūną praskriejo tarppl. erdvėlaivis "Voyager 2". Planeta pavadinta senovės graikų jūrų dievo vardu.