astronomija.lt 2017 m. astronominis kalendorius Šviesulių teka, laida ir matomumas Orų prognozė

Neutroninės žvaigždės

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

Jump to: navigation, search

(angl. Neutron stars)


Vieno paskutiniųjų evoliucijos etapų žvaigždės. Įvykus gravitaciniam kolapsui ir susijungus elektronams su protonais, to­kios žvaigždės susideda beveik vien iš neutronų (išskyrus ~1 km storio paviršinį ge­ležies branduolių sluoksnį). Ties centru neutronai gali būti suskilę į kvarkus. Skers­muo 10–15 km, medžiagos tankis ~1014 g/cm3, masė 1–2 MS , temperatūra paviršiuje iki 10 mln. K, centre iki 1 mlrd. K, magnetinio srauto tankis 107–109 T. Labai greitai sukasi apie ašį – daugumos periodai yra nuo 0.1 iki 10 s. Trumpiausias žinomas apsisukimo periodas 0.00156 s (640 apsisukimų per sekundę). Spinduliuoja visų bangų ilgių elektromagn. bangas – nuo radijo iki gama spindulių. Lengviau­siai atrandamos pagal periodiškai pasikartojančius radijo bangų impulsus. Dažniausiai susidaro po supernovų sprogimų. Galaktikoje turėtų būti bent 100 mln. neutroninių žvaigždžių, kol kas atrasta daugiau nei 1000. Teoriškai neutronines žvaigždes numatė V. Badė ir F. Cvikis (JAV) 1930 m., atrado J. Bell ir A. Hjuvišas (Anglija) 1967 m. Dar žr. Barsteriai, Magnetarai, Pulsarai, Rentgeninės novos, Rentgeniniai pulsarai.