Ozono sluoksnis

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

(angl. Ozon layer)

Žemės atmosferos (20–50 km virš jūros lygio) sluoksnis, kuriame yra didesnė ozono O3 koncentracija. Didžiausias ozono tankis (~10–10 g/cm³ ) yra ~25 km aukštyje. Ozono sluoksnis sugeria Saulės ir kitų kosm. kūnų ultravioletinius spindulius, kurių bangos ilgis 220–300 nm, apsaugo Žemės gy­vybę nuo pavojingo jų poveikio, pakelia atmosferos temperatūrą. Ozono sluoksnio storis matuojamas dobsonais. Vidutinis normalus ozono kiekis yra apie 300 dobsonų. Jis atitinka ozono sluoksnio 3 mm storį, esant normaliam 1 atmosferos slėgiui. Lietu­vos platumoje daugiausia ozono būna pavasarį (kovo–balandžio mėn.) – iki 400 dob­sonų, mažiausia – rudenį (rugsėjo–spalio mėn.) – iki 200 dobsonų. Per paskutinį de­šimtmetį pastebima ozono sluoksnio plonėjimo tendencija. Nuo 1985 m. virš Antark­tidos susidarė ozono "skylė", kuri kas metai didėja ir plonėja – joje ozono koncent­racija yra tik apie 100 dobsonų. Šiaurės ašigalio zonoje ozono sluoksnio suplonėjimas nėra toks žymus – čia jis neviršija 15–20%. Ozono sluoksnį ardo chloro junginiai – pramonės ir buities įrengimų veiklos atliekos.