Pekuliarinės žvaigždės
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Peculiar stars)
A ir B spektrinių klasių pagr. sekos žvaigždės, kurių spektruose kai kurių chem. elementų (silicio, mangano, chromo, stroncio, europio) sugerties linijos yra daug tamsesnės nei Saulės cheminės sudėties žvaigždžių. Palyginti su Saule kai kurių chem. elementų turi iki 1000 kartų daugiau. Šie elementai žvaigždės paviršiuje pasiskirstę dėmėmis, dėl to, žvaigždei sukantis, spektro linijų tamsis kinta (žr. Įžambaus rotatoriaus modelis). Kartu šiek tiek kinta ir žvaigždės spindesys. Pagal cheminę sudėtį pekuliarinės žvaigždės skirstomos į tris grupes – MnHg, Si ir CrSrEu. Dviejų paskutinių grupių pekuliarinės žvaigždės turi stiprius magnetinius laukus, kurių stipris taip pat kinta žvaigždei sukantis. Spindesys, spektro linijų tamsis ir magn. lauko stipris kinta sinchroniškai, periodai 1–20 d. Apie ašį sukasi lėčiau negu normalios tų pat temperatūrų ir šviesių žvaigždės.