Planetiškasis ūkas
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Planetary nebula)
Jonizuotų dujų ūkas, panašus į planetos skritulį arba žiedą, kartais turi sudėtingą formą. Jo centre būna karšta (50–200 tūkst. K) žvaigždė – O spektr. klasės subnykštukė. Dujinis apvalkalas sugeria jo centre esančios žvaigždės ultravioletinius spindulius ir spinduliuoja stiprias vandenilio, helio, deguonies, neono, azoto emisijos linijas. Planetiškasis ūkas ir jo centr. žvaigždė susidaro iš asimptotinės sekos raudonosios milžinės, jos vandenilio degimo zonai priartėjus prie išorinių sluoksnių. Planetiškojo ūko stadija trunka ~50 000 m. Praėjus šiam laiko tarpui, žvaigždės šerdis virsta baltąja nykštuke, o planetiškasis ūkas pamažu išsisklaido į tarpžvaigždinę erdvę. Planetiškojo ūko forma priklauso nuo centrinės žvaigždės dvinariškumo ir antrinio nario masės bei atstumo.