astronomija.lt 2017 m. astronominis kalendorius Šviesulių teka, laida ir matomumas Orų prognozė

Planetos

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

Jump to: navigation, search

(angl. Planets)


Planetos (NASA iliustracija)
Enlarge
Planetos (NASA iliustracija)

Didelės masės ir didelių matmenų šalti kosm. kūnai, skriejantys aplink žvaigždę (Saulės sistemoje – aplink Saulę). Šviečia atspindėta žvaigždės švie­sa. Kitų žvaigždžių (išskyrus Saulės) planetų iš Žemės negalima įžiūrėti; apie tų pla­netų buvimą sužinoma iš žvaigždžių radialinių greičių ir savųjų judėjimų pokyčių, kuriuos sukelia planetos. Žinoma daugiau nei 100 žvaigždžių, turinčių planetas ar jų sistemas. Yra atrasta ir laisvų planetų dydžio kūnų, nepriklausančių jokiai žvaigždei. Aplink Saulę skrieja 8 didžiosios planetos: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas. Jų orbitos yra elipsės, bet labai artimos apskritimui. Visos planetos juda dangumi arti ekliptikos. Didžiausią orbitos posvyrio į ekliptikos plokštumą kampą turi Merkurijus (7°), kitų planetų šis kampas <3.5°. Plika akimi nakties danguje gerai matomi Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris ir Saturnas. Uraną sunku pamatyti silp­nų žvaigždžių fone, nes jo didžiausias spindesys tėra 5.4 ryškio; Neptūno didžiausias spindesys yra 7.6 ryškio. Planetos, skriejančios arčiau Saulės negu Žemė vadinamos vidinėmis, o tos, kurios skrieja toliau nuo Saulės – išorinėmis. Dangaus skliaute vidinės planetos visuomet yra netoli Saulės: Merkurijus nutolsta nuo jos ne daugiau kaip 28° kampu, o Venera – 48°. Išorinės planetos ir Žemė turi palydo­vų, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas – dar ir žiedus. Lietuviškas planetos pava­dinimas – žvėrynė.