Plutonas
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Pluto)
Viena iš nykštukinių Saulės sistemos planetų, pavadinta graikų požemio ir pragaro dievo vardu. Perihelyje būna arčiau Saulės negu Neptūnas; paskutinį kartą tai buvo 1979–1999 m. Plutono didžiausias spindesys (ties periheliu) 13.8 ryškio (kartu su palydovu Charonu, be palydovo 14.0). Plutono orbitos plokštuma pasvirusi į ekliptiką dideliu kampu, dėl to iš Žemės jis kartais matomas gerokai už Zodiako juostos. Plutono efektinė temperatūra 43 K. Paviršių veikiausiai dengia kelių kilometrų storio metano ledas. Būdamas perihelyje, turi labai retą metano ir azoto atmosferą. Aplink Plutoną skrieja palydovas Charonas. Plutoną atrado K. Tombas (JAV) 1930 m.