astronomija.lt 2017 m. astronominis kalendorius Šviesulių teka, laida ir matomumas Orų prognozė

Poliarizacija

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

Jump to: navigation, search

(angl. Polarization)


Elektromagnetinei (pvz., šviesos), bangai sklindant ku­ria nors kryptimi, bangos elektrinio lauko vektorius E visada būna statmenas bangos sklidimo krypčiai, o magnetinio lauko vektroius H – statmenas ir E ir sklidimo kryp­čiai. Natūralioje šviesoje E ir H vektorių kryžius gali būti orientuotas bet kaip šviesos sklidimo krypties atžvilgiu. Tiesiškai poliarizuotoje šviesoje E ir H vektorių kryžius turi fiksuotas svyravimų kryptis. Jei sudėsime dvi statmenai poliarizuotas bangas, turin­čias fazių skirtumą 90°, tada bangai sklindant vektoriaus E galas brėš apskritimą; to­kia šviesa vadinama apskritai poliarizuota. Jei dviejų bangų fazių skirtumas skiriasi nuo 90°, turėsime elipsinę poliarizaciją. Kai kurios medžiagos praleidžia tik tam tikra kryptimi poliarizuotą šviesą. Šviesa poliarizuojama jai atspindint nuo kieto paviršiaus. Žvaigždžių šviesą poliarizuoja tarpžvaigždinės dulkelės, jei jos yra pailgos formos ir yra tvarkingai orientuotos erdvėje. Dulkeles orientuoja magnetinis laukas, jei jų sudė­tyje yra feromagnetinių medžiagų. Tačiau net ir pro tankius tarpžvaigždinių dulkių debesis praėjusi žvaigždžių šviesa yra poliarizuota ne daugiau kaip 7%. Poliarizacijos laipsnis priklauso nuo bangos ilgio. Šios priklausomybės pobūdis priklauso nuo dul­kelių dydžio. Dažniausiai pasitaikančių dydžių dulkelės sukelia didžiausią poliariza­ciją ties 550 nm. Dalies žvaigždžių šviesa yra apskritiminės poliarizacijos.