Polinės pašvaistės
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Polar auroras)
Difuzinis besikeičiančių formų ir spalvų (daugiausia žalios ir raudonos) atmosferos švytėjimas, matomas naktimis š. ir p. geomagnetinių polių srityse (dažniausiai 23° spinduliu apie polius). Atmosferos švytėjimą 1000–100 km aukštyje sukelia Saulės vėjo elektronai. Sąveikoje su magnetiniu lauku Saulės vėjo elektronai nukreipiami link polių, o jų energija padidėja nuo 2–3 eV iki 10 keV. Elektronų susidūrimas su atmosferos atomais ir molekulėmis sukelia emisijos linijas, stebimas pašvaisčių spektre. Žalią spalvą pašvaistėms suteikia atominio deguonies (O I) linija ties 558 nm, giliau atmosferoje sužadinamos raudonos O I linijos ties 630 ir 636 nm. Patys energingiausi elektronai sužadina raudonas molekulinio azoto N2 linijas. Šiaurės pašvaistės matomos ir Lietuvoje, ypač Saulės aktyvumo maksimumo laikotarpiu. Dar žr. Saulės vėjas, Geomagnetizmas.