Ptolemajo sistema
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Ptolemaic system)
Geocentrinis modelis, bandęs paaiškinti Saulės, Mėnulio ir planetų judėjimą dangaus sfera ir numatyti jų būsimas padėtis. Buvo priimta, kad Žemė yra pasaulio centre, o Saulė, Mėnulis ir planetos skrieja aplink Žemę. Artimiausias yra Mėnulis, toliau eina Merkurijus, Venera, Saulė, Marsas, Jupiteris ir Saturnas. Tačiau Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris ir Saturnas skrieja epiciklais (apskritimais) aplink tam tikrą centrą, kuris kitu apskritimu – deferentu skrieja aplink Žemę. Epiciklai buvo įvesti tam, kad paaiškintų šių 5 planetų daromas kilpas. Norėdamas tiksliau sumodeliuoti dangaus kūnų judėjimą, Ptolemajas įvedė dar daugiau epiciklų, skriejimo centrą iškėlė iš Žemės į kitą netoli esantį tašką ir kt. Ši klaidinga sistema buvo naudojama iki 16 a. vidurio, kol ją pakeitė heliocentrinė M. Koperniko sukurta sistema.