astronomija.lt 2017 m. astronominis kalendorius Šviesulių teka, laida ir matomumas Orų prognozė

Pulsarai

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

Jump to: navigation, search

(angl. Pulsars)


10–15 km skersmens magnetingos neutroninės žvaigždės, impul­sinių elektromagnetinių bangų (radijo, optinių, ultravioletinių, rentgeno, gama spindu­lių) šaltiniai. Daugumos pulsarų periodas lygus 0.1–10 s. Kai kurių pulsarų periodas lygus kelioms milisekundėms, trumpiausias 0.00156 s. Turi labai stiprius magnetinius laukus, kurių srauto tankis siekia 107–109 T. Pulsarų spinduliai sklinda statmenai jų paviršiui siauru kūginiu pluoštu iš magnetinių polių sričių. Dėl greito neutroninės žvaigždės sukimosi apie ašį, kuri dažniausiai nesutampa su magnetine ašimi, pulsarų spinduliai užregistruojami trumpais impulsais tik tada, kai vienas iš magnetinių polių atsisuka į Žemę. Taigi pulsaro apsisukimo periodas arba lygus impulsų kartojimosi periodui (jei matomas vienas magn. polius) arba dvigubai didesnis (jei matomi abu magn. poliai). Pavieniai radijo pulsarai yra neutroninės žvaigždės, susida­riusios po didelės masės supernovos sprogimo. Jie spinduliuoja sukimosi apie ašį ki­netinę energiją (dėl to sukimosi periodas ilgėja), spinduliavimo mechanizmas – sinch­rotroninis. Dauguma rentgeninių pulsarų yra neutroninės žvaigždės, glaudžių sąveiko­jančių sistemų nariai. Rentgeno spinduliai sklinda iš sričių apie magnetinius polius, kur antrojo sistemos nario – normalios žvaigždės – medžiaga krinta ant neutroninės žvaigždės paviršiaus. Medžiagos akrecija į neutroninę žvaigždę dar padidina jos sukimosi greitį – taip susidaro milisekundiniai pulsarai. Pagal pavienių pulsarų sukimosi lėtėjimo greitį nustatomas jų amžius. Pulsarų skleidžiami įv. bangos ilgių radijo impulsai dėl šviesos greičio priklausomybės nuo bangos ilgio tarpžvaigždinėje elektronų plazmoje pasiekia Žemę ne vienu metu. Išma­tavus ilgesnių bangų vėlavimo, palyginti su trumpesnėmis bangomis, trukmę ir žinant elektronų tankį tarpžvaigždinėje erdvėje, apskaičiuojamas pulsarų nuotolis nuo Sau­lės. 2001 m. buvo žinoma daugiau nei 1000 pulsarų. Pirmąjį radijo pulsarą atrado J. Bell ir A. Hjuvišas (Anglija) 1967 m.

Dar žr. Neutroninės žvaigždės, Rentgeniniai pulsarai, Magnetarai.