Radiacijos slėgis

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

(angl. Radiation pressure)

Impulso perdavimas kūnui, kurio paviršius sugeria arba atspindi fotonus. Radiacijos slėgis yra menkas didelės masės kūnams ir dalelėms. Pvz., į visą Žemę veikia apie 6·10⁸ N jėga, kas yra 10¹³ kartų mažiau negu Saulės gravitacija. Tačiau mažėjant kūno dydžiui d jį traukianti Saulės gravitacijos jėga mažėja proporcingai masei, t.y. d³, o radiacijos slėgio jėga mažėja proporcingai dalelės skerspjūvio plotui, t.y. d2. Dėl to radiacijos slėgis yra juntamas mažoms tarp­planetinėms dulkėms. Dėl radiacijos slėgio dulkės ima tolti nuo spindulių šaltinio. Pvz. Saulės radiacija išstumia mažas dulkes (<1 μm) iš centrinės Saulės sistemos dalies, sudaro nukreiptas nuo Saulės kometų uodegas. Radiacijos slėgis į jonus ir mo­lekules padeda susidaryti dalelių vėjui, tolstančiam nuo Saulės. Žr. t.p. Pointingo – Robertsono reiškinys.