Radioaktyvumas
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Radioactivity)
Savaiminis atomų branduolių virsmas kitų elementų branduoliais, išskiriant energiją. Radioaktyvaus virsmo metu iš branduolio išmetama α dalelė (helionas), β dalelė (elektronas arba pozitronas) kartais dar ir γ fotonas. K – radioaktyvaus virsmo metu branduolys užgrobia vieną iš artimiausių to paties atomo elektronų; dėl to protonas virsta neutronu, išmesdamas neutriną. Laiko tarpas, per kurį pusė turimo radioaktyvaus izotopo branduolių patiria virsmą, vadinamas skilimo pusėjimo periodu arba pusamžiu.